G. Nausėda teikia Seimui Lietuvos banko įstatymo ir Valstybės gynybos fondo įstatymo pataisas, pranešė Prezidentūra.

Anot jo, tai dalis galimų Valstybės gynimo tarybos sprendimo 2026–2030 metais suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus finansavimo šaltinių.

„Nors viena priemonė pati savaime nesukurs didelio biudžeto šaltinio, priemonių visuma kartu su šalies ekonomikos augimu ir didėjančiomis valstybės biudžeto pajamomis padės pasiekti Lietuvos nacionalinio saugumo tikslus“, – pranešime sakė šalies vadovas.

Prezidentas siūlo pakeisti LB pelno įmokų mokėjimo tvarką – kasmet būtiną pelno dalį skyrus banko kapitalui visa likusi suma būtų skiriama į valstybės biudžetą, atsisakant nuostatos jai skirti iki 70 proc. pastarųjų trejų finansinių metų LB pelno (nuostolio) vidurkio.

(...) Priemonių visuma kartu su šalies ekonomikos augimu ir didėjančiomis valstybės biudžeto pajamomis padės pasiekti Lietuvos nacionalinio saugumo tikslus.

Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimu siūloma įtvirtinti naują šio fondo lėšų šaltinį – LB pelno įmokos dalį, viršijančią 14 mln. eurų. Ši finansinė riba nustatyta atsižvelgiant į LB anksčiau pervestą pelno įmoką.

Pasak šalies vadovo, didesnes lėšas Lietuvos gynybai galima užtikrinti įgyvendinus bent trijų skirtingų šaltinių priemones: didelę dalį surenkant dėl spartesnio bendrojo vidaus produkto augimo, taip pat daugiau skolinantis ir mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį bei didinant LB pelno įmoką į biudžetą.

BNS vasarį rašė, kad G. Nausėda pranešė pavasarį žadantis teikti įstatymų pakeitimus, susijusius su didesne LB pelno įmoka į valstybės biudžetą bei griežtesnėmis sankcijomis už PVM grobstymą. Anot jo, dabartinis LB atskaitymų į biudžetą modelis yra nukreiptas į praeitį, kai kuriais metais jie iškreipia centrinio banko indėlį į šalies biudžetą.

Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau sakė, kad Vyriausybė bei valdantieji socialdemokratai pritars G. Nausėdos pataisoms.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sausį teigė, kad 2023 metais bankas uždirbo daugiau nei 20 mln. eurų pelno, tuo metu 2022 metai nebuvo pelningi, tačiau valstybei centrinis bankas skiria lėšų ir kitais būdais.

2023 metais uždirbęs 23,64 mln. eurų pelno, pernai centrinis bankas į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. eurų.

Pagal LB įstatymą dabar jo pelno įmoka į biudžetą paskirsčius pelną atsargos kapitalui neturi viršyti 70 proc. paskutinių trejų finansinių metų pelno vidurkio.