Kaip ketvirtadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta, šį bei dar kelis siūlymus Prezidentūra pateiks prie Finansų ministerijos veikiančiai darbo grupei.

„Pirmiausia, atsižvelgiant į popandeminį periodą ir pandemijos sukeltus ekonominius iššūkius, siūlome naują paskatą įmonėms, kurios sparčiai didina atlyginimus arba samdo naujų darbuotojų. Jos galėtų pasinaudoti pelno mokesčio nuolaida, jeigu atlyginimų fondas didėtų daugiau nei 8 proc., palyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu“, – spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, žvelgiant į ekonominius rodiklius, matoma, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais iš Europos Sąjungos valstybių susitraukė mažiausiai, 1,3 proc., tačiau nedarbo lygis yra tarp šalių, kuriose jis yra vienas aukščiausių.

„Registruotas nedarbas yra daugiau kaip 16 proc., statistinis nedarbas siekia daugiau kaip 9 proc. Tai rodo, kad reikalinga imtis tam tikrų proaktyvių žingsnių, ir vienas pasiūlymas yra būtent toks – nauja paskata sparčiai didinti atlyginimus arba priimti naujus darbuotojus, ir tos įmonės, kurios tai padarytų, gautų tam tikrą pelno mokesčio nuolaidą“, – sakė prezidento patarėjas.

„Mes siūlome, kad tos įmonės, kurios padidintų atlyginimus arba priimtų naujų darbuotojų, galėtų šitą prieaugį atskaityti iš sąnaudų ne vieną kartą, kaip yra šiuo metu, bet tris kartus ir tokiu būdu gautų mokestinę nuolaidą. Tai galiotų be išimties visoms įmonėms. Potencialiai visos įmonės, kurios užtikrintų spartų atlyginimo fondo augimą, galėtų pasinaudoti šia paskata“, – sakė S. Krėpšta.

Antrasis pasiūlymas, pasak S. Krėpštos, susijęs su mokesčių sistemos teisingumo didinimu.

„Yra akivaizdi mokesčių neteisingumo problema Lietuvoje, kai asmenys, dirbdami pagal darbo sutartį, moka didesnius mokesčius negu asmenys, kurie gauna ypač dideles pajamas pagal kitas pajamų rūšis, tokias kaip dividendai, kapitalo prieaugio pajamos ar aukštos pajamos iš individualios veiklos. Prezidento manymu, pribrendo laikas panaikinti šį mokesčių neteisingumą, ir prezidentas siūlo numatyti, kad aukštos pajamos iš dividendų, individualios veiklos ir kapitalo prieaugio būtų apmokestintos 20 proc. progresiniu (gyventojų pajamų mokesčio – ELTA) tarifu – tokiu pačiu, koks yra standartinis tarifas pajamoms, gaunamoms iš darbo santykių“, – teigė S. Krėpšta.

Prezidento vyriausiasis patarėjas akcentavo, kad progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas tik aukštoms pajamoms.

„Mokesčiai absoliučiai nesikeistų niekam, kas uždirba pakankamai mažas pajamų sumas. Mes kalbame tik apie progresinius mokesčius būtent tiems asmenims, kurie uždirba labai dideles, masyvias pajamų sumas, daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus. Tai reiškia – daugiau nei 3 tūkst. kiekvieną mėnesį jau po visų atskaitymų, jeigu kalbėtume apie individualios veiklos formą“, – teigė S. Krėpšta.

Pasak jo, asmenims, kurie šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais arba turi vidutines pajamas, mokestinė našta nedidėtų.

S. Krėpšta taip pat pristatė trečią prezidento siūlymą – atsisakyti galimybės skubiai kartu su biudžetu didinti mokesčius.

„Prezidentas siūlo užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą ir įtvirtinti įstatymuose nuostatą, kuri užkirstų kelią didinti mokesčius greičiau nei per šešis mėnesius. Tai užkirstų kelią tokiems atvejams, kad metų pabaigoje nebūtų teikiami mokesčių didinimo pasiūlymai, kurie įsigaliotų vos po kelių savaičių po priėmimo“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas.

M. Majauskas: su pelno mokesčių lengvatomis būčiau atsargus

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai siūlant sparčiai atlyginimus keliančioms įmonėms skirti pelno mokesčio lengvatas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako į siūlymus žiūrįs atsargiai.

„Dėl mažo standartinio pelno mokesčio tarifo ir įvairiausių lengvatų efektyvus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra apie 6 proc. (reikšmingai mažesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje). Standartinis tarifas – 15 proc. ir yra penktas mažiausias ES. Be to, Lietuvoje taikomas 5 proc. lengvatinis tarifas smulkioms įmonėms, kai darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinė apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų ir įvairios lengvatos, pavyzdžiui, vykdantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, investicinius projektus, kinui, bankams – atidėjinių lengvata ir panašiai“, – sako M. Majauskas.  

Jo teigimu, 2020 metais iš pelno mokesčio valstybė surinko 780 mln. eurų – 45 proc., anot jo, sumokėjo didieji mokesčių mokėtojai.

„Pelno mokestis nėra toks aktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas, taip pat ir jaunoms įmonėms, nes pirmi treji metai paprastai nebūna pelningi, mažiau aktualus ir naujos ekonomikos įmonėms, pavyzdžiui, „Vinted“, nes jų verslo modelis paremtas ne pelningumu, bet augimu“, – teigia Seimo BFK vadovas.

Pasak M. Majausko, pelno mokesčio lengvatos aktualiausios stambiam verslui, veikiančiam brandžiuose, ribotos konkurencijos sektoriuose – pavyzdžiui, bankų.

„Jei analizuotume dešimt didžiausių pelno mokesčio mokėtojų, bankų įmokos sudaro 40 proc. Ką tik padidinome bankams mokesčius ir praėjus vos metams siūlome sumažinti“, – akcentuoja M. Majauskas.

„Idealiomis sąlygomis pelno mokestį reikėtų mažinti, dividendų didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Taip veiktų idealiu atveju. Lietuvos atveju, pavyzdžiui, didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija. Todėl dar kartelį būčiau atsargus su pelno mokesčio lengvatoms“, – sako M. Majauskas.

Jo teigimu, reikia nepamiršti ir neigiamo fiskalinio efekto valstybės biudžetui. Lengvata, anot M. Majausko, reikštų dešimtis milijonų, o gal ir daugiau netektų biudžeto pajamų.

G. Paluckas: pelno mokesčio lengvata – ne tas kelias

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas problemišku vadina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą mažinti apmokestinamą pelną, kai įmonių atlyginimų fondas didėja daugiau nei 8 proc.

Pasak G. Palucko, paprastai darbdaviai atlyginimus didina todėl, kad turi didinti, antraip darbuotojai gali imsis dairytis darbo ten, kur gali uždirbti daugiau.

„Esminis kritikos taškas prezidento siūlymui yra priežasties ir pasekmės klaidinga identifikacija. Varančioji jėga kelti algas – situacija darbo rinkoje. Kodėl už tai, kad daro tai, ką ir taip turi daryti, verslo savininkas bus apdovanotas mažesne apmokestinamo pelno dalimi?“ – klausia G. Paluckas.

Seimo narys sako, kad lieka neaišku, kodėl prezidentas siūlo būtent 8 proc. ribą.

„Ar dėl to, kad šiandien toks vidutinis darbo užmokesčio augimas šalyje? Negera praktika sieti įstatymo pataisas su dabartine ekonomine padėtimi, nes ji keisis. Tai kaip tuomet atrodys tas 8 proc. slenkstis? Be to, trūksta saugiklių. Ar darbo užmokestis vidutiniškai turi padidėti visiems įmonės darbuotojams ar, pavyzdžiui, tik administracijai“, – svarsto G. Paluckas.