- Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrine Armonaite teigia šalies prezidentui penktadienį pristačiusi paramos verslui planą, tačiau jo kol kas nepakomentuoja nei ji, nei Prezidentūros atstovas. Vaidas Augustinavičius, be to, sako, kad Vyriausybė vėluoja paviešinti ir įgyvendinti verslo gelbėjimo planą, kuriam turėtų pakakti apie 1 mlrd. eurų.
„Planą prezidentui aš pristačiau (...), tačiau šiandien nenorėčiau jo detalizuoti, nes jis yra dar vertinamas Vyriausybėje. Daugiausia šiame plane bus kalbama apie elektros kainų stabilizavimą verslui“, – po susitikimo su Gitanu Nausėda žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog Vyriausybė vėluoja su verslo gelbėjimo paketu, nes tokius planus turi ir juos jau įgyvendina daugiau nei pusė – 15 iš 27 Europos Sąjungos valstybių.
„Mažiausiai 15 ES šalių turi nacionalinius verslo gelbėjimo paketus ir juos vykdo, tuo tarpu mes šioje srityje smarkiai atsiliekame“, – spaudos konferencijoje teigė prezidento patarėjas.
„Dar daugiau – Vyriausybės pasirinktas kelias pririšti visą paramos gyventojams ir verslui paketą prie biudžeto ir nieko iki tol neinformuoti yra prastas kelias“, – pridūrė V. Augustinavičius.
Anot jo, Prezidentūra tikisi, kad atskiras tik verslui skirtas pagalbos planas bus pristatytas kitą savaitę, anksčiau nei bus paskelbtas 2023 metų biudžeto projektas.
Daugiausia šiame plane bus kalbama apie elektros kainų stabilizavimą verslui.
„Aptarta, kad galbūt apie 1 mlrd. eurų kainų amortizavimo verslui paketas būtų kažkas pakankamo, kas padėtų verslui išlikti konkurencingu“, – sakė V. Augustinavičius
A. Armonaitė, teigė, jog be šio plano verslui bent jau nereikėtų bloginti dabartinių sąlygų.
Ministrės teigimu, verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų reikia daugiau lengvatinių paskolų ir jų garantijų, atidėti mokesčius, taip pat labiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), o ne minimalią mėnesio algą (MMA).
„Verslui ir didžiajai daliai gyventojų būtų naudingiau, jei kitais metais jų pajamos būtų didinamos, reikšmingiau keliant neapmokestinamą pajamų dydį, o ne MMA“, – ministerijos pranešime teigė ministrė.
Laisvės partijos deleguota Vyriausybės narė taip pat pakartojo, kad Seimas turėtų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms.
Pasak A. Armonaitės, spalio pradžioje planuojama paskelbti kvietimą 50 mln. eurų pagalbai nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam verslui.
„Tiesioginės „Invegos“ paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms finansuoti bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo bei didelėms įmonėms. Tam numatyta skirti 50 mln. eurų. Ši pagalbos priemonė aktuali ir įmonėms, kurių išlaidos energetikai viršija 8 proc. sąnaudų“, – teigė ministrė.
„Šita suma yra tik pradžia. Jeigu bus poreikis, nebus problemų šitą sumą padidinti“, – spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė.
Vyriausybės atstovai kalba apie numatomą mokesčių atidėjimą įmonėms, jei jų sąnaudos energetikai viršija 10 procentų.
G. Nausėda yra sakęs, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą. Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.
G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3 proc. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau rugsėjį skelbė, kad iki 2023 metų pabaigos planuojama per įvairias priemones šalies verslui ir viešajam sektoriui skirti beveik 1 mlrd. eurų. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų apie 400 mln. eurų paramai.
G. Nausėda: parama verslui turi būti pradėta teikti dar šiemet
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad blogėjant šalies ekonomikos augimo prognozėms i mažėjant vartotojų pasitikėjimo rodikliams šalies verslui būtina aiškiai žinoti, kaip valstybė padės įveikti energijos kainų krizę, o parama verslui turi būti pradėta teikti dar šiemet.
„Energijos kainų krizės metu pigiau gyventojams ir verslui yra padėti, negu – nepadėti. Tą liudija Lietuvos ekonomikos krizių pamokos. Artimiausiu metu turime aiškiai įvardinti, kokios pagalbos verslas gali tikėtis ir tą paramą pradėti teikti dar šiemet“, – pranešime sakė šalies vadovas, penktadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.
Pasak pranešimo, prezidentas su A. Armonaite sutarė, kad tarp paramos verslui priemonių turi būti mokesčių atidėjimas, elektros kainų šoko amortizavimas mažoms įmonėms ir individualiai dirbantiems asmenims, taip pat gamybos įmonėms, suvartojančioms daug energijos, bei kitam paveiktam verslui. Be to, verslui reikia lengvatinių paskolų
Susitikime taip pat sutarta, kad dar šiemet turi būti pradėta teikti parama pažeidžiamam verslui iš birželio mėnesį tam numatytų biudžeto lėšų.
„Sprendimai dėl paramos verslui būtų priimti greičiau, jei parama verslui nebūtų susieta su biudžeto įstatymu. Siekdami socialiai atsakingo verslo kultūros Lietuvoje, turime užtikrinti ir valstybės institucijų atsakomybę verslo atžvilgiu“, – sakė prezidentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...