- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prezidentas: mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti po pusmečio
-
Prezidentas: mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti po pusmečio
-
Prezidentas: mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti po pusmečio
-
Prezidentas: mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti po pusmečio
-
Prezidentas: mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti po pusmečio
Visi mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti ne anksčiau nei po šešių mėnesių juos priėmus, sako prezidento vyriausiasis patarėjas. Pasak Simono Krėpštos, prezidentas Gitanas Nausėda mano, jog ši taisyklė turėtų būti įtvirtinta mokesčių administravimo įstatymuose.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pritaria, jog mokesčių pokyčiai įsigaliotų po šešių mėnesių, tačau kartu mano, jog Vyriausybei turi būti palikta galimybė kartu su biudžetu teikti mokesčių pakeitimus.
„Mokesčių sistema turi būti stabili, prisiminus, ką diskutavome viešojoje erdvėje prieš dvylika mėnesių, diskutavome apie begalę naujų mokesčių, kurie galbūt galėtų įsigalioti po kelių savaičių. Prezidento nuomone, taip neturėtų būti ir reiktų aiškiai mokesčių administravimo įstatymuose įtvirtinti ne mažesnę nei šešių mėnesių taisyklę, kad mokesčiai turėtų būti patvirtinti ir įsigaliotų ne greičiau kaip po šešių mėnesių“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė S. Krėpšta.
G. Nausėda tai pirmadienį aptarė su Seimo frakcijų, Profesinių sąjungų konfederacijos, Investuotojų forumo atstovais ir ekonomikos ekspertais.
Anot S. Krėpštos, diskusijoje taip pat sutarta, jog turėtų būti įkurta mokesčių ekspertų grupė, kuri per šešis mėnesius suderintų ir pasiūlytų sprendimus Seimui.
„Nėra naujiena, kad šalyje stokojame mokesčių teisingumo, vienas iš pavyzdžių yra skirtingas pajamų apmokestinimas, priklausomai nuo to, kokia forma gaunamos pajamos. Toks apmokestinimas skiriasi netgi kartais pagal atskiras pajamų grupes ir tikrai diskutavome, kad tai turėtų būti spręstina“, – sakė prezidento patarėjas.
S. Krėpšta taip pat kalbėjo, jog siekiant didinti pajamų surinkimą į biudžetą ir nekeičiant mokesčių sistemos, reikėtų daugiau skaitmenizuotų sprendimų, kurie mažintų šešėlinę ekonomiką.
„Įvairūs skaitmeniniai sprendimai, kurie pasiteisino kitose šalyse, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, galėtų būti įgyvendinami ir tai galėtų atnešti papildomus šimtus milijonus eurų pajamų nekeičiant absoliučiai mokestinės sistemos“, – teigė prezidento patarėjas.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad planuojant kitų metų biudžetą būtina įvertinti epidemiologinio ir ekonominio neapibrėžtumo riziką.
„Planuojant kitų metų biudžetą reikalinga tą rizikos laipsnį įkainoti, numatant tam tikras negautas pajamas ar papildomas išlaidas, ypač susijusias su pandemijos valdymu. Be abejo, atsargumas turėtų būti vienas iš apsektų planuojant kitų metų biudžetą“, – sakė S. Krėpšta.
M. Majauskas pritaria nuostatai, jog pokyčiai įsigaliotų po šešių mėnesių, tačiau kartu mano, jog Vyriausybei turi būti palikta galimybė kartu su biudžetu teikti mokesčių pakeitimus.
Parlamentaras sako, jog mokesčių sistema turi būti stabili, todėl artimiausiu metu jokių pokyčių neturėtų būti.
„Mokesčių sistemoje turime elgtis kaip krištolo parduotuvėje ir nedaryti skubių judesnių. Nereiškia, kad negalima diskutuoti apie mokesčių sistemą ir, matyt, atvirkščiai, yra gerai diskutuoti prieš priimant sprendimus, jog nebūtų pažeisti žmonių teisėti lūkesčiai, jog nebūtų didelių staigmenų“, – spaudos konferencijoje sakė M. Majauskas.
Tačiau jis neatmetė, kad Seimas peržiūrės kai kurias mokesčių lengvatas.
„Kalbant apie ketverius metus, be abejonės, valdančioji koalicija ir ją sudarančios partijos ne kartą kalbėjo apie „gyvulių ūkį“ ir poreikį peržiūrėti tam tikras lengvatas, bet didesnį aiškumą matysime, kai bus suformuota nauja Vyriausybė“, – sakė BFK pirmininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...