„Valdančiųjų kuriamas chaosas, lipimas per teisės aktus dėl atliekų deginimo yra bandymas sukurti teisinį reguliavimą, palankų nežinia kokioms interesų grupėms. Ar valdančiųjų siekis didinti miškų kirtimus ir taip auginti šilumos kainą tikrai atitinka visuomenės interesus?“, - klausia M. Lingė.

Jo teigimu, prezidentė, vetuodama Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, pasiūlė, kad būtų atsisakyta dviejų nuostatų. Pirma, atsisakyti draudimo statyti atliekų deginimo gamyklas arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamųjų vietovių.

„Realiai suvokiame, kad 20 kilometrų būtų skaičiuojama į visas puses nuo gyvenvietės, tad kur Lietuvoje rasti 40 kilometrų plotą, kuriame nebūtų gyvenvietės? Nebent Čepkelių raiste. Tokia nuostata yra akivaizdus kišimasis į ūkinės veiklos organizavimą“, - „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo M. Lingė.

Tiesa, prezidentės veto atmetę Seimo valdantieji pirmadienį jau įregistravo pataisą, kurioje atsisakoma reikalavimo dėl 20 kilometrų atstumo.

„Valdantieji pripažino, kad padarė klaidą. Dabar belieka tikėtis, kad jiems užteks valios tą klaidą ištaisyti“, - teigė prezidentės patarėjas.

Tačiau, M. Lingės teigimu, išlieka problema dėl kitos prezidentės vetuotos antikonstitucinės nuostatos, kuri palieka teisę Vyriausybei kvestionuoti pradėtus atliekų deginimo projektus - juos būtų galima stabdyti atgaline data.

„Net pirmo kurso teisės studentas žino, kad teisės aktai negali būti taikomi atgaline data. Tačiau į šį prezidentės veto nebuvo atsižvelgta, padėtis liko neištaisyta. Tad tikėtina, kad turėsime konstitucinį ginčą - žinau, kad bus besikreipiančių“, - „Žinių radijui“ sakė M. Lingė.

M. Lingės teigimu, keista, kad pati Vyriausybė vykdo projektus, kurių sustabdymas kainuotų šimtus milijonų eurų ir gerą šalies reputaciją. Bet pats ministras pirmininkas balsavo už įstatymų nuostatas, kurios galimai neatitinka šalies Konstitucijos.

„Iš to peršasi kelios išvados: atliekų deginimo versle labai smarkiai susikerta kažkieno interesai, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir politiniai aspektai“, - sakė prezidentės patarėjas vidaus politikai.

ELTA primena, kad rugsėjo pabaigoje Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios numato, kad deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, būtų galima statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.

Tačiau prezidentė D. Grybauskaitė pataisas vetavo ir grąžino Seimui tobulinti.

Prezidentė siūlė naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.

Spalio 18 dienos posėdyje Seimas nusprendė vėl svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą.

Aplinkos apsaugos komitetas posėdyje balsavo už prezidentės dekreto atmetimą. Spalio 25 d. nenumatytame plenariniame posėdyje Seimas atmetė prezidentės veto.

Tai reiškė, kad Atliekų tvarkymo įstatyme lieka numatyta, kad deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, būtų galima statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.

Pirmadienį, lapkričio 6 d., Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika įregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose nebėra nuostatos dėl 20 km atstumo, tačiau išlieka nuostata, kad Vyriausybė gali spręsti dėl jau statomų elektrinių ateities.

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą

Konstitucinio Teismo (KT) prašoma ištirti, ar valdančiųjų priimtos pataisos, sugriežtinančios atliekų deginimo jėgainių statybas, neprieštarauja Konstitucijai. Po tokiu prašymu pasirašė 31 Seimo narys.

Kreipimąsi inicijavo Seimo konservatoriai, jį taip pat pasirašė parlamentarai iš liberalų, socialdemokratų frakcijų ir valdantiesiems priklausančių socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius.

Parlamentarai pabrėžia, jog pataisos ginčija jau statomas atliekų deginimo jėgaines, leidžiant Vyriausybei apriboti iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtas statyti jėgaines.

„Priimtas sprendimas ne tik prieštarauja pamatiniams teisėkūros principams, bet ir kainuos valstybei šimtus milijonų eurų nuostolių, tuo pačiu nesudarys galimybių didmiesčiuose mažinti atliekų tvarkymo mokesčius ir šildymo kainas“, – teigė konservatorius Mykolas Majauskas.

Šią savaitę valdantieji pareiškė nebesiekiantys, kad statant atliekų deginimo jėgaines, būtų išlaikytas 20 kilometrų atstumas nuo gyvenviečių. Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika pirmadienį Seime įregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria atsisako tokio reikalavimo.

K. Mažeikos pataisa numato, kad nuo 2019 metų sausio atliekų deginimo elektrinės galėtų būti statomos įstatymų nustatytų aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimų. 

Valdančioji dauguma spalį pasipriešino prezidentės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas. Be draudimo atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau kaip 20 km nuo gyvenviečių, pataisos numatė  leidimą Vyriausybei priimti sprendimus dėl jau statomų dviejų elektrinių ateities, atsižvelgus į visuomenės sveikatos interesus.

Pastarosios nuostatos K. Mažeika nesiūlo koreguoti.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.