- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas, sako prezidento patarėja.
„Skatinimas socialiai atsakingo finansų sektoriaus, viso sektoriaus dalyvių elgesio, orientuoto į didesnį balansą, yra tikrai sveikintinas“, – antradienį Žinių radijui teigė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.
Anot jos, vadinamasis solidarumo mokestis išlygintų disbalansą, dėl kurio palūkanos už indėlius bankuose auga lėčiau nei už paskolas.
„Mūsų bankų sektorius yra ypač koncentruotas, sąlyginai maža konkurencija ir turime rezultatą, kad palūkanos už indėlius auga ženkliai lėčiau nei šuoliuojančios palūkanos už išduotas paskolas, kurios irgi yra susijusios su Euriboru. Lietuvos banko aktyvus darbas – analizuoja bankų sektorių, teikia siūlymus, sprendimus, kurie mažintų tuos disbalansus – tikrai yra sveikintinas“, – teigė I. Segalovičienė.
Visi Lietuvoje veikiantys bankai per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 metais.
Ji teigiamai vertina ir Finansų ministerijos siūlymą iš solidarumo įnašo gautas lėšas būtų galima panaudoti valstybės tikslams, pavyzdžiui, gynybai.
„Ta paskirtis galbūt orientuoti į gynybai aktualių projektų finansavimą tikrai yra logiška, jis atspindėtų dabartinę situaciją ir tą solidarumo prasmę. Tokių solidarumo fondų kūrimas tikrai būtų prasmingas ir naudingas Lietuvai“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie milijardą eurų – apie 2,5-3 kartus daugiau nei įprastai, todėl bus svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvedant solidarumo įnašą. Pasak G. Skaistės, papildomos valstybės pajamos galėtų būti skiriamos krašto apsaugai.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sakė, kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti, nes įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali paveikti konkrečias ekonomikos sritis.
Visi Lietuvoje veikiantys bankai per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 metais tuo pat laiku, o be „Revolut“ grupės reorganizavimo įtakos – 323,6 mln. eurų, arba 29,2 proc. daugiau, anksčiau skelbė Lietuvos bankas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dyzelinių automobilių vairuotojams – džiugios žinios: kainuoja pigiau už benziną
Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo vienu centu, o dyzelinis kuras atpigo trimis centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta degalų kainų pokyčių apžvalga. ...
-
Seimas linkęs įteisinti šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, įteisinančioms šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus. ...
-
Lietuva ir Ukraina kartu plėtos naujus logistikos maršrutus
Lietuva ir Ukraina kartu plėtos naujus logistikos maršrutus – abiejų šalių infrastruktūros ir susisiekimo ministerijos ketvirtadienį pasirašė tai numatantį memorandumą. ...
-
Valstybinių vaistinių Lietuvoje nebus1
Lietuvoje ligoninių vaistinės, jau anksčiau pramintos valstybinėmis vaistinėmis, artimiausiu metu nebus steigiamos – Seimas po pateikimo ketvirtadienį atsisakė imtis beveik 40 opozicijos atstovų inicijuotų tai numačiusių Farmacijos įstatymo p...
-
LAT: valstybės ieškinį „Veoliai“ teismai turi nagrinėti iš naujo
Valstybės ieškinys dėl daugiau nei 240 mln. eurų žalos atlyginimo Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ bus iš naujo nagrinėjamas teisme, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). ...
-
Siūlo drausti nemokamus vienkartinius puodelius ir lėkštes kavinėse3
Laisvės frakcijos narys parlamentaras Kasparas Adomaitis siūlo drausti viešojo maitinimo vietose nemokamai dalinti vienkartines maisto ir gėrimų pakuotes. Jis siūlo, kad kavinėse būtų naudojama daugkartinė gėrimų pakuotė, išskyrus tuo...
-
G. Skaistė: valstybė neturi lėšų remti šeimų ir didesniu NPD, ir vaiko pinigais5
Valstybė neišgali remti vaikus auginančias šeimas ir didinant tėvų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), ir mokant vaiko pinigus, sako finansų ministrė. Gintarė Skaistė teigia abejojanti, ar užtektų politinės valios keisti vaiko pin...
-
G. Skaistė: pasinaudojome galimybėmis šalies ekonomikai auginti6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė apžvelgdama Lietuvos investicinę politiką nestokojo optimizmo. ...
-
Prezidentui pasirašius liepą įsigalios pataisos dėl tolimųjų autobusų reformos
Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius nuo liepos įsigalios Kelių transporto kodekso pataisos, numatančios tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pertvarkymą, pranešė Susisiekimo ministerija. ...
-
D. Kreivys pasakė, kas lems dujų ir elektros kompensacijas antrąjį pusmetį1
Vyriausybės sprendimą, ar pratęsti kompensacijas gyventojams už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, taip pat rinkos reguliuotojo nustatomą visuomeninę elektros kainą lems ir dujų kainų pokyčiai pildant saugyklas, sako energetikos ...