- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta neigia, kad Europos Vadovų Taryboje užsitęsusios derybos dėl ES biudžeto žlugo, nes susitarimui tarp valstybių reikia laiko.
„Nepasakyčiau, kad derybos žlugo. Jos tiesiog užtruko. Skirtingos nuomonės, skirtingi argumentai, buvo tikrai produktyvios tos kelios dienos. Susirinkus kitoje sesijoje bus deramasi toliau. Tos keturios taupiosios valstybės nori 1 proc. nacionalinio bendrojo produkto biudžetą turėti per ateinančius septynerius metus. O būtent Europos Vadovų Tarybos pasiūlymas yra didesnis – 1,06-1,07 proc.
Po to, kai bus priimti susitarimai Europos Vadovų Taryboje, šitą susitarimą taip pat turės patvirtinti Europos Parlamentas. Yra daug žaidėjų šiose derybose, daug įvairių nuomonių, pozicijų, reikia pakankamai laiko, kad būtų visos nuomonės išsakytos, argumentai būtų išgirsti ir būtų priimtinas sprendimas visoms grupėms“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Krėpšta.
Anot prezidento patarėjo, Lietuvai reikia didesnio biudžeto.
„Norime didesnio biudžeto, didesnės finansinės integracijos. (...) Norime, kad integracija vyktų, nesustotų, Lietuva padarė pažangą per pastaruosius 10-20 metų ekonomikos išsivystymo srityje, taip pat turime tam tikrų iššūkių – socialinė atskirtis, nelygybė. Tikrai nereikėtų sustoti pusiaukelėje ir tos finansinės integracijos ir didesnio biudžeto mums ir kitoms Sanglaudos grupės šalims tikrai reikia“, – teigė S. Krėpšta.
„Tikimės, kad mažėjimas (Sanglaudos lėšų – ELTA) bus mažesnis nei numatyta Europos Komisijos pasiūlyme ar vėliau Suomijos pateiktame pasiūlyme“, – „Žinių radijui“ pridūrė jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę pasibaigus Europos Vadovų Tarybos susitikimui, lyderiai sutarė toliau tęsti diskusijas dėl Daugiametės finansinės programos 2021-2027 metams. Pasak Lietuvos prezidento G. Nausėdos, derybos įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose buvo ilgos ir intensyvios.
Prezidentūra informavo, kad Lietuva pasisako už 1,11 proc. BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) indėlį į ES biudžetą.
Lietuva taip pat laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.
Baigusi kadenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad penktadienį derybos dėl ES biudžeto žlugo ir jas reikės pradėti iš naujo.
Kitas ES Vadovų Tarybos susitikimas numatomas kovo mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...