- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas prisidėjo prie būrio žemės ūkio ministru nepatenkintų ūkininkų ir paragino Kęstutį Navicką atsistatydinti – šįkart dėl naikinamos paramos verslui kaime.
„Drąsiai galiu kalbėti apie tai, kaip K. Navickas susidorojo su pastangomis vykdyti verslą kaimo vietovėse“, – LDK pranešime spaudai rašo D. Arlauskas. Anot jo, nuo 2002 metų verslui kaime plėtoti skirstomos Europos Sąjungos (ES) paramos nuo 2023 m. visai nebeliks bent iki 2027 m., kai baigs galioti šiuo metu Europos Komisijai rengiama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strategija.
Parama skatino jaunimą likti
LDK prezidentas tikina, kad beveik 20 metų ES skiriama parama padėdavo kurti darbo vietas kaime.
„Nuo 2002 metų Lietuvoje verslui kaime vystyti buvo pradėta skirti ES parama. Iš pradžių ji siekė 375 tūkst. eurų vienam projektui, 2010 metais buvo iškilusi iki 500 tūkst. eurų, tačiau vėliau sudarė 200000 eurų vienam verslui. Pasinaudodami ES parama, verslininkai, gavę tokio dydžio paramą, sukurdavo mažiausiai 4 darbo vietas, o po kelerių veiklos metų ir dešimtis darbo vietų.
Kasmet verslui kaime buvo skiriama maždaug po 20 mln. eurų ES paramos, tiek pat pridėdavo patys verslininkai ir kaime plėtėsi smulkūs medienos apdirbimo, statybos, remonto, kaimo turizmo ir kitų paslaugų verslai, pakeitę daugelio kaimų ir miestelių veidą, nes tie patys verslininkai padėjo keisti infrastruktūrą kaimo vietovėse, padėjo kaimo kultūros, švietimo, sporto entuziastams.
Dar vienas impulsas atgaivinti verslo aplinką kaime atsirado 2017 metais, kai pradėta skirti paramą verslo kaime pradžiai. Kaimo žmonės buvo skatinami 18-37 tūkst. eurų siekiančia parama pradėti verslą. Pagal kiekvieną tokią paramą, pareiškėjai susikurdavo darbo vietą sau ir dar sukurdavo papildomą darbo vietą. Atrodė, kad tai puiki galimybė stabdyti jaunimą nuo bėgimo į miestus ar užsienį, nes jaunimo migracija iš Lietuvos kaimo yra bene didžiausia tarp ES šalių“, – pasakoja D. Arlauskas.
Drąsiai galiu kalbėti apie tai, kaip K. Navickas susidorojo su pastangomis vykdyti verslą kaimo vietovėse.
Pasak jo, ankstesnės Vyriausybės taikytos priemonės ir stabili finansinė parama verslui kaime didino paslaugų prieinamumą nuo didmiesčių nutolusiose šalies vietose, kadangi kaimuose kūrėsi įvairūs verslai, taip pat regionuose verslą kūrė daugiau jaunų žmonių.
„Jaunimas pajuto, kad kaime galima gyventi ne tik iš pašalpų. Buvo kuriami verslai seniai nenaudojamose kaimo patalpose – kultūros namuose, uždarytose pradinėse mokyklose, technikos kiemuose. Buvo aišku, kad Vyriausybė turi planą, kaip gaivinti kaimo verslą, ir juo nuosekliai seka“, – iki šiol gerėjusį verslo klimatą regionuose apibūdina D. Arlauskas.
Sunaikino galimybes pradėti verslą kaime
Visgi D. Arlauskas pažymi, kad nuo 2021 m. pradžios bet kokios paskatos pradėti verslą kaime pradėtos žlugdyti. Pranešime jis rašo, esą K. Navickas „drastiškai sunaikino“ iki šiol pasiektą pažangą.
Anot D. Arlausko, dabartinis ministras atėmė iš jaunų verslininkų galimybę gauti paramą verslui kaimo vietovėse pradėti, atsisakant verslo skatinimo programos „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.
„Prasidėjo nuo to, kad ministras visiškai sunaikino priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, kuri turėjo didžiulį populiarumą tarp kaimo jaunimo. Tai padarė gana arogantiškai, akcentuodamas tik kai kuriuos, galbūt ne visai korektiškus projektus, kurie sudarė absoliučią pateiktų 2020 metais projektų mažumą“, – tikina LDK prezidentas.
Jis pažymi, kad tokia K. Navicko politika prieštarauja taikomai kitų Vakarų pasaulio valstybių, kuriose jaunų žmonių verslui skiriamos dosnios biudžeto lėšos. D. Arlauskas pabrėžia, kad pavasarį Žemės ūkio ministerija paramą verslui kaime sumažino apie 20 mln., paliekant 18 mln. eurų. Tačiau, jo teigimu, nuo 2023 m. nuspręsta paramos visai atsisakyti.
„Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovė pareiškė, kad 2023-2027 metais paramos verslui visiškai nebebus. Kai paklausiau, kodėl nebenorima remti net pagal priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, sulaukiau žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus atsakymo. Nenusileisdamas arogantiškumu ministrui, viceministras paaiškino, kad „Žemės ūkio ministerijai prioritetas yra žemės ūkio gamyba”. Ir viskas. Ir net nebandykit ginčytis“, – teigia D. Arlauskas.
Jo įsitikinimu, K. Navicko ir jo komandos sprendimai prieštarauja ne tik ES nuostatoms, bet ir pačios Vyriausybės programai.
„Tokia „išmintimi“ viceministras ne tik pribloškė, bet ir parodė visos ministerijos vadovybės lygį. Jiems nereikia vadovautis nei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu, nei netgi XVIII Vyriausybės programa, kuria privalo vadovautis, nes yra jos atstovai. Kad skaitantiesiems būtų aiškiau, apie ką rašau, pacituosiu kai kurias vietas iš minimų šaltinių.
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento preambulės 22 punktas: „... Bent 55 proc. papildomų išteklių turėtų būti skirta priemonėms, kuriomis skatinama ekonominė ir socialinė plėtra kaimo vietovėse, t.y. investicijoms į materialųjį turtą, ūkių ir verslo plėtrą, paramai pagrindinėms paslaugoms bei kaimų atnaujinimui…“
Lietuvos XVIII Vyriausybės Programos 131.1. Punktas: „Veiksmingai įtrauksime gyventojus į darbo rinką, skatinsime konkurencingų darbo vietų kūrimą, ypač regionuose…“; 131.4 punktas „Skatinsime jaunimo verslumo iniciatyvas regionuose, skatinsime verslo ir socialinius projektus, kuriančius darbo vietas regione“, – rašo LDK prezidentas.
Nepasitenkinimas iš žemdirbių
Nepasitikėjimą ministru yra išreiškusi Lietuvos žemės ūkio taryba. Jos teigimu, K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, netvarko valstybinės žemės, pamiškių. Kritikos sulaukia ŽŪM vykdoma Žaliojo kurso įgyvendinimo strategija, didėjantys mokesčiai, ministerijos vadovas kaltinamas prastu vadovavimu ir nekompetencija.
Ragindami trauktis, žemdirbiai prašo K. Navicko nekankinti savęs ir žemės ūkio atstovų.
Savo ruožtu kita ūkininkus vienijanti organizacija, Žemės ūkio rūmai, K. Navicką palaiko, o pats ministras tikina neketinąs pasiduoti ūkininkų spaudimui ir trauktis nežada.
Palaikymą K. Navickui taip pat išreiškė premjerė Ingrida Šimonytė, o jį delegavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai subūrė darbo grupę, kurioje bus siekiama rasti sutarimą tarp žemdirbių ir ministerijos, neatleidžiant K. Navicko. Jai vadovauja buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus29
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...