- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslo metų pabaiga daliai moksleivių ir studentų gali pateikti staigmeną rudenį, kai baigsis jų privalomasis sveikatos draudimas (PSD) valstybės lėšomis. Todėl mokyklą ar universitetą pabaigusiems jaunuoliams svarbu žinoti keletą dalykų apie sveikatos draudimą ir laiku pasirūpinti dokumentais.
Universiteto studijas ar mokyklą šiuo metu galutinai baigiantys jaunuoliai gali būti ramūs iki rugpjūčio pabaigos. Būtent tą mėnesį nutrūksta privalomasis sveikatos draudimas, tad už rugsėjį minimalias įmokas daliai jų gali tekti mokėti patiems.
„Norime jaunuoliams apie prievolę priminti šiandien, kad nesusidarytų jokių skolų ir nebūtų papildomų rūpesčių, o kartu jie turėtų pakankamai laiko pasirūpinti reikalingais dokumentais, pavyzdžiui, išvykdami studijuoti į užsienį, keliaudami aplink pasaulį ar ieškodami darbo“, sako „Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas Rudys.
„Prasidėjus vasarai ligonių kasų specialistai bene kasdien sulaukia moksleivių ir studentų klausimų apie PSD įmokų mokėjimą pabaigus mokslus. Informacijos, kurią vertėtų žinoti yra nemažai, todėl norime priminti svarbiausias taisykles, kad nekiltų nepageidaujamų nesklandumų ir jaunuoliams nenutrūktų sveikatos draudimas“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vyriausioji specialistė Rolanda Jonuškienė.
„Sodra“ kartu VLK jaunuoliams primena keletą svarbių dalykų:
Kam ir kada gali tekti mokėti PSD įmokas?
Jei baigę mokyklą ar universitetą jaunuoliai rudenį nebetęsia mokslų, neįsidarbina ar nepradeda savarankiškos ekonominės veiklos bei nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir neįgyja bedarbio statuso, jie jau rugsėjį turėtų mokėti minimalią PSD įmoką – 38,74 euro.
Beje, svarbu žinoti, kad studijos kai kuriose užsienio aukštosiose mokyklose prasideda tik spalį. Tokiu atveju įmoką už rugsėjį taip pat reikia sumokėti savarankiškai.
Įsidarbinus Lietuvoje rūpintis privalomuoju sveikatos draudimu dirbančiajam nebereikia – už jį įmokas moka darbdavys. Pirmosios įmokos skaičiuojamos jau už tą mėnesį, kurį žmogus pradėjo dirbti. Pavyzdžiui, jeigu jaunuolis įsidarbins rugsėjo 18 dieną, už rugsėjį įmokų mokėti pačiam nereikės.
Tačiau įsidarbinus spalį, už rugsėjį įmoką susimokėti reikėtų, jeigu žmogus nebuvo registravęsis Užimtumo tarnyboje ir jam nebuvo suteiktas bedarbio statusas.
Įmokos bus priskaičiuojamos ir išvykus iš Lietuvos, pavyzdžiui, keliauti ar dirbti užsienyje, jeigu gyventojas nedeklaravo išvykimo. Daugiau apie išvykimo deklaravimą rasite čia: https://www.epaslaugos.lt/portal/content/1246
Kada jaunuoliai privalomuoju sveikatos draudimu apdraudžiami valstybės lėšomis?
Mokyklą ar studijas baigę jaunuoliai valstybės lėšomis draudžiami iki rugpjūčio 31 d., jeigu jų mokslo metai baigėsi vasarą.
Jeigu moksleivis nuo rugsėjo pradeda studijuoti Lietuvos ar užsienio aukštosios mokykloje pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos studijų programą ar studentas tęsia nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje bei užsienyje, jie yra draudžiami valstybės lėšomis.
Valstybės lėšomis draudžiami ir tie gyventojai, kurie aktyviai ieško darbo – registruojasi Užimtumo tarnyboje ir įgyja bedarbio statusą. Susiradus darbą įmokas moka darbdavys.
Įmokos nepriskaičiuojamos ir išvykus bei deklaravus išvykimą iš šalies.
Kokius dokumentus ir kam reikia pateikti?
Jei Lietuvoje mokslus baigę jaunuoliai išvyksta studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių ar Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos aukštąsias mokyklas, teritorinei ligonių kasai (TLK) jie turi pateikti mokymo įstaigos akademinės pažymos originalą ir asmens tapatybės dokumentą.
Tik tada bus patvirtintas jų sveikatos draudimas Lietuvoje. Studentų PSD galioja vienerius mokslo metus, todėl tęsiant studijas tokią pažymą reikia pateikti kasmet.
TLK pateikiama oficiali akademinė pažyma turi patvirtinti, kad asmuo šioje mokykloje studijuoja. Jaunuolių gaunami kvietimai studijuoti, net jei jie yra oficialūs, nėra laikomi studento statusą patvirtinančiu dokumentu – tokie kvietimai neįrodo, kad pakviestas studijuoti asmuo iš tiesų ten studijuos.
Studentų draudimas taip pat patvirtinamas, kai pati aukštoji mokykla TLK atsiunčia pažymą, kad jaunuolis joje studijuoja.
Svarbu žinoti, kad jeigu užsienyje mokslo metai prasidės vėliau, pavyzdžiui, spalio mėnesį, tai rugsėjo mėnesį PSD įmoką jaunuoliams reikės susimokėti savarankiškai. Kitaip draudimas nutrūks.
Išvykstant studijuoti į ES šalis ir Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją, rekomenduojama iš anksto užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Ji patvirtina teisę šiose šalyse gauti būtinąją medicinos pagalbą, kad sutrikus sveikatai nereikėtų nutraukti studijų ir grįžti į Lietuvą. Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos.
ESDK išduodama nemokamai, pateikus prašymą TLK. Moksleiviams ir studentams ši kortelė galioja vienerius mokslo metus.
Atkreipiame dėmesį, kad jeigu išvykstama studijuoti toliau už Europos ribų, pavyzdžiui, į Jungtines Amerikos Valstijas, tokie studentai valstybės lėšomis nedraudžiami ir savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys (pvz., apsidrausti privačioje draudimo bendrovėje).
Kaip ir kada sumokėti įmokas?
Jeigu vis dėlto rugsėjį tektų mokėti PSD įmoką, svarbu žinoti, kad 38,74 eurų įmoką reikia sumokėti iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. Tokiu atveju draudimas nenutrūksta – žmogus gauna nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Daugiau apie tai galite sužinoti čia.
Nesumokėjus įmokos nutrūksta privalomasis sveikatos draudimas ir jaunuolis turėtų pats mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, be to kaupiasi PSD skola, kurią vis tiek reikės padengti.
Pasitikrinti, ar neturite PSD skolos, galite „Sodros“ tinklapyje www.sodra.lt/pasitikrink. Pasitikrinti ar esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu galite VLK internetiniame puslapyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...