Privalomas gyvūnų ženklinimas: „negerus“ šuniukus užmigdyti?

Gegužę įsigaliojo privalomas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas mikroschemomis. Įstatymo įkaitais tapo ir veterinarai, ir keturkojų šeimininkai – kaip elgtis, jeigu gyvūnas neturi kilmės dokumento?

Veterinarijos gydytojai jaučiasi įspeisti į kampą – jiems trūksta informacijos, kaip elgtis įstatyme nenurodytose situacijose. Kaip skelbiama įstatyme, katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo privalomo ženklinimo įsigaliojimo dienos, turės būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per keturis mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

Iki gegužės 1-osios, kai šios nuostatos įsigaliojo, atvesti minėti gyvūnai, kurie nepaženklinti mikroschemomis, turės būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per vienus metus – iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

Jei šie gyvūnai yra naudojami versliniam veisimui ir bus atvesti iki šių metų gegužės 1 d., jie privalės būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki rugsėjo 1 d. Už kačių, šunų ir šeškų paženklinimą mikroschema ir įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą atsakys jų laikytojas ar savininkas.

Dar blogiau, kad į iškylančius klausimus negali atsakyti net patys įstatymo rengėjai.

Įstatymas įspeitė į kampą

Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Linas Varanauskas dienraščio žurnalistams teigė, kad dėl privalomo gyvūnų ženklinimo aklavietėje atsidūrė ir veterinarijos gydytojai, ir keturkojų šeimininkai.

„Problema tokia, kad yra įstatymas, o atsakymo mums niekas negali duoti. Reikėtų paaiškinti visuomenei – kad gydytojai nesupranta yra viena, bet žmogus nežino, kokiu būdu reikia savo gyvūną įteisinti. Pavyzdžiui, prieš metus žmogus nusipirko turguje šuniuką, kuris, pasirodo, atvežtas iš Baltarusijos nelegaliai. Pagal dabartinį įstatymą mes neturime teisės jo identifikuoti, mes privalome pranešti tarnybai. Ji priima vieną iš trijų sprendimų – karantinuoti, bet jeigu šuo jau metus ar daugiau gyvena čia, koks yra to tikslas? Arba eutanazuoti, arba grąžinti į kilmės šalį – bet žmogus gi pirko turguje. Tai ta kilmės šalis yra numatyta nebent pagal išduotą kilmės dokumentą. Bet gal tas kilmės dokumentas yra ne iš Baltarusijos, o iškeptas pas mus su „Photoshop“? Toks atvejis irgi įmanomas. Dėl tos gyvūnų gerovės dabar viską sujaukė taip, kad mes net nelabai įsivaizduojame, ką mums daryti, o dar baisiau, kad nieko negali padaryti pats žmogus, kuris turi tą gyvūną“, – apie opią problemą kalbėjo L.Varanauskas.

Anot L.Varanausko, dėl gyvūnų gerovės dabar viskas sujaukta taip, kad veterinarijos gydytojai net nelabai įsivaizduoja, ką daryti. (Lino veterinarijos klinikos nuotr.)

„Jeigu žmogus atneša baltarusišką kilmės dokumentą, bet neturi kitokių dokumentų – sienos kirtimo sertifikato ir kitų įvežimo dokumentų, vadinasi, jo augintinis į Lietuvą yra patekęs nelegaliai. Mes neturime teisės nieko daryti – nei ženklinti, nei registruoti. Mes privalome pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) visus duomenis su šeimininko duomenimis. Tada VMVT vos ne iki baudžiamosios teisės aiškinasi, ką reikia daryti su tuo gyvūnu: karantinuoti, konfiskuoti. Bet problema ta, kad jeigu jis sugebėjo per trečiosios šalies valstybinę sieną įvažiuoti be dokumentų, tai gal problemos yra pas mus ant sienos? Žmogus, kuris nusipirko šuniuką iš kažkokio nelegalaus atvežėjo, pasidaro nusikaltėlis, nes jį nusipirko. Bet kaip dabar tai įrodyti? Mes niekaip negalime. Jeigu šuo be dokumentų, galbūt pas kaimo bobutę susiporavo su kalyte, o žmogus nuvažiavo į kaimą ir parsivežė. Mes kartais darome tuos nusikaltimus ir ženkliname, tol, kol vieną gražią dieną nepagaus gydytojų ir nenubaus. Pas mus labai mėgsta rengti įstatymus, kurie neveikia“, – kalbėjo pašnekovas.

Vaikšto peilio ašmenimis

Asociacijos prezidento nuomone, įstatyme veterinarai mato daug spragų. „Mes dabar sėdime aklavietėje. Vaikštome peilio ašmenimis, nes mus gali nubausti už bet ką. Bet, logiškai pamąsčius, jeigu gyvūnas jau yra Lietuvoje, jeigu atėjo žmogus, kuris jį nori registruoti, tai, mano nuomone, jį reikia registruoti, legalizuoti ir džiaugtis, kad jis pas mus yra legalus, registruotas, paženklintas ir turi šeimininką, o ne gąsdinti žmones, ir jie slėpsis miškuose. Kaimų šunų mes nesuženklinsime niekada – tai faktas. 2016 m. įstatyme buvo parašyta, kad nuo įstatymo įsigaliojimo datos visi naujai atvesti gyvūnai turi būti identifikuoti, registruoti ir perduodami naujam šeimininkui. Jeigu jo būtų laikytasi, tai per penkerius metus mes būtume suregistravę 60 proc. gyvūnų. Bet jis neveikė, tai dabar išleido lygiai tokį patį, tik tiek, kad dar pagąsdinta, jog iki žiemos turi visi gyvūnus paženklinti, nes paskui grės atsakomybė, bet nei kontrolės, nei mechanizmo nėra. Visiškas chaosas, kurio mes nesuprantame“, – nevilties neslėpė L.Varanauskas.

Veterinarijos gydytoja Inga (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) „Kauno dienai“ tvirtino, kad iš VMVT trūksta ir aiškumo, ir konkrečių paaiškinimų, kaip specialistai turėtų elgtis neįprastose situacijose. „Yra buvę, kai žmogus nežinojo, nusipirko – šuniukas neženklintas. Dažniausiai mes jį siunčiame į VMVT, kad ten aiškintųsi ir sulauktų konkrečios pagalbos, sprendimų. Būna situacijų, kurios nelabai aiškios, nežinai, ką šeimininkui konkrečiai pasakyti. Tikrai neturime pakankamai informacijos. Buvo organizuotas VMVT seminaras privatiems ir valstybiniams gydytojams, turėjome kalną klausimų. Buvo lyg pažadas, kad gausime gaires, tam tikrų situacijų sprendimo pavyzdžių ir pan. Nesulaukėme ir neturime arba iki mūsų nepriėjo. Jeigu šuniukai yra veisliniai, jeigu viskas vyksta tvarkingai, tai tikrai problemų nėra. Bet jeigu kažkokia situacija išeina už ribų...“ – kalbėjo pašnekovė.

Veterinarės teigimu, atsakomybę už netinkamai įsigytą keturkojį prisiimti yra pasiruošę ir patys žmonės, tačiau ir čia kyla problemų. „Šeimininkai supranta, sako: taip, mes nusižengėme, nusipirkome nepaženklintą šunį, gal galime susimokėti baudą, kaip tą problemą dabar išspręsti? Rekomenduoja grąžinti šunį ten, iš kur pirko. Bet šeimininkai sako, kad prie šuns jau pripratę, jis kaip šeimos narys, negali jo kaip daikto grąžinti į parduotuvę. Nėra konkrečių pasiūlymų, kaip elgtis tokiose situacijose“, – kalbėjo pašnekovė.

Paklausta, ar spragų veterinarai mato ne tik įstatyme, bet ir sienų kontrolės mechanizme, Inga teigė, kad ši sritis – ne jos kompetencijos. „Šios situacijos negaliu komentuoti, ne mūsų darbo sritis... Tokiais atvejais mes dažniausiai skenuojame dokumentus ir siunčiame į VMVT, arba rekomenduojame šeimininkui kreiptis į VMVT. Dėl sienų ir įvežimų, ypač iš trečiųjų šalių, – labai painu. Turime nuorodų į direktyvas ir patys kartais jose pasiklystame, nes dirbame daugiau darbų, ne tik ženkliname gyvūnus. Norėtųsi konkretaus, aiškaus sprendimo ir gairių: kur pasižiūrėti, ką žmogui parodyti ir paaiškinti, pagal kokią eilutę?“ – vardijo veterinarijos gydytoja.

Reikėjo tobulinti projektą

„Gerais norais kelias į pragarą grįstas.“ Ši patarlė labai taikliai apibūdina susiklosčiusią situaciją, kurioje atsidūrė kačių ir šunų šeimininkai bei augintinius privalantys ženklinti veterinarijos gydytojai, įsigaliojus privalomam gyvūnų ženklinimui“, – pastebi visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui“ įkūrėjas dr. Gintautas Labanauskas.

Gintautas Labanauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Jis neabejoja – gyvūnus reikia ženklinti, tačiau į tai reikia žiūrėti atsakingai, o ne priimti skubotus įstatymus, kurie palieka daug neaiškumų tiems, kas juos turėtų vykdyti. „Dar blogiau, kad į iškylančius klausimus negali atsakyti net patys įstatymo rengėjai. Pavyzdžiui, jei mes augintinį įsigijome turguje be kilmės dokumentų, veterinarijos gydytojai jo negali ženklinti, įregistruoti. Arba, jei kačiukas turi rusišką kilmės dokumentą, bet neturi sienos kirtimo sertifikato, jis Lietuvoje yra nelegalas ir negali būti ženklinamas bei registruojamas. Logiškai mąstant, tai ne augintinių šeimininkų problema, kad jie nežinodami nusipirko nelegaliai įvežtą gyvūną. Kokia prasmė jį pagal parengtą įstatymą karantinuoti, jei jis Lietuvoje gyvena gana ilgai, arba kaip galima skirti eutanaziją gyvūnui, kuris, nors ir nelegaliai, pragyveno pusmetį kartu ir tapo šeimos nariu?“ – įstatymo reikalavimais stebisi G.Labanauskas.

„Šis įstatymas mums reikalingas, tačiau tikrai reikėjo luktelėti, kol jo rengėjai paruoš tobulesnį įstatymo projektą, o ne pateiks vykdymui chaotišką ir ne visuomet įmanomą įgyvendinti įstatymą“, – pridūrė jis.

Komentuoja specialistai

Kaip teigia veterinarai, jeigu apie neženklintą gyvūną yra pranešama VMVT, tarnyba siūlo vieną iš trijų išeičių – karantiną, tačiau, ar yra prasmė gyvūną karantinuoti, jeigu jis jau kurį laiką gyvena Lietuvoje? Eutanaziją – ar tai neprieštarauja gyvūnų gerovei? Grąžinti į šalį, iš kurios jis buvo atvežtas, – bet ar tai visada lengva padaryti, ar tai ne teorija, o praktika – visai kitokia?

„Neženklintas gyvūnas legaliai ES sienos kirsti negali. Jeigu augintinis nelegaliai yra atgabenamas iš trečiosios šalies, šalys narės privalo laikytis Reglamento 576/2013 35 straipsnio nuostatų, t.y. šuo gali būti grąžinamas į šalį, iš kurios jis atvežtas, karantinuojamas ar, kraštutiniu atveju, jei nėra galimybės įgyvendinti vieno iš šių dviejų pasirinkimų arba gyvūnas augintinis kelia grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai, – eutanazuojamas. Visos šios priemonės yra skirtos kovai su nelegalia kontrabanda ir apsaugant gyvūnus bei rūpinantis visuomenės sveikata. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse pasienyje imami kraujo mėginiai pasiutligės antikūnų titrui nustatyti, ir pasitaiko nemažai atvejų, kai antikūnų kiekis būna per mažas. Tai rodo, kad skiepai, nurodomi sertifikate, yra fiktyvūs“, – žurnalistams teigė VMVT Viešųjų ryšių skyriaus atstovai.

Galimas ir klastojimas

Veterinarijos gydytojams kyla klausimų ir dėl su keturkojų kilmės šalimi susijusių dokumentų klastojimo: kaip tokiu atveju žinoti šeimininkui ir tarnybai? „Muitinės departamentui patikėta nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių kontrolė. Patikrinimo metu muitinei turi būti pateikiamas veterinarijos sertifikatas arba gyvūno augintinio pasas, jeigu augintiniai yra kilę ES valstybėse narėse. Esant įtarimų, kad gyvūnai augintiniai ir jų dokumentai neatitinka reikalavimų, muitinės pareigūnai siunčia gyvūnus pasienio veterinarinės kontrolės specialistams. Tais atvejais, jei augintiniai vežami komerciniais tikslais, tuomet VMVT įvažiavimo pasienio veterinarijos postui turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, atliekamas patikrinimas, o po patikrinimo išduodamas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas (BSĮD)“, – vardijo tarnybos atstovai.

VMVT teigimu, siekiant nustatyti veterinarijos sertifikatų ir gyvūnų augintinių pasų originalumą, tarnyba kreipiasi į trečiųjų šalių ar ES valstybių narių kompetentingas tarnybas. Apie nustatytus klastočių atvejus pranešama ES Komisijai ir kitoms ES valstybėms narėms, glaudžiai bendradarbiaujama ir keičiamasi informacija su Latvijos ir Lenkijos veterinarijos tarnybų darbuotojais. „Gavus informacijos apie nustatytus klastočių atvejus, informacija perduodama Muitinės departamentui, kuris atitinkamai perduoda informaciją muitinės postams, vykdantiems pasienio kontrolę. VMVT analizuoja ir kontroliuoja veterinarijos sertifikatus, kuriuos išduoda trečiųjų šalių kompetentingos veterinarijos tarnybos. Kilmės dokumentai neišduodami kompetentingų tarnybų, todėl VMVT kilmės dokumentų nevertina“, – teigė VMVT.

Tačiau, veterinarų teigimu, pasitaiko atvejų, kai keturkojis turi kilmės dokumentą, bet neturi sienos kirtimo dokumento. Veterinarai svarsto, kad galbūt yra ir sienų kontrolės, jų kirtimo spragų. „ES šalys narės privalo laikytis Reglamento 576/2013 nuostatų, kai nekomerciniai gyvūnai augintiniai yra įvežami iš trečiųjų šalių. Jei keturkojui nepateikiamas sienos kirtimo dokumentas, tuomet galima teigti, kad gyvūnai augintiniai buvo įvežti nelegaliai, ir kilmės dokumentų autentiškumas yra abejotinas. Tad gyvūno šeimininkas yra atsakingas už savo gyvūną ir turėtų pasirūpinti visais reikalingais dokumentais“, – situaciją komentavo tarnybos atstovai.

Kaimo keturkojų likimas

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nesutinka su L.Varanausko išsakyta nuomone, kad kaimų šunų mes nesuženklinsime niekada. Anot ministerijos, tai padaryti yra suteiktos galimybės.

„Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas ženklinamos ir registruojamos visos katės, šunys ir šeškai. Prašymo registruoti katę, šunį ar šešką skiltyje „veislė“ nurodoma „mišrūnas“, o jei pateikiami veislę įrodantys dokumentai – įrašoma veislė. Taigi, vyksta visų kačių, šunų ir šeškų ženklinimas ir registravimas“, – žurnalistams teigė ŽŪM atstovai.

Siūlymas eutanazuoti šuniuką, jeigu jis neturi visų reikalingų dokumentų, atrodo nepriimtinas ir veterinarijos gydytojams, ir juo labiau augintinių šeimininkams. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Ministerijos teigimu, ŽŪM parengė Gyvūnų augintinių registro nuostatų ir Taisyklių pakeitimo projektus.

„Paženklintų kačių, šunų ir šeškų duomenų registravimas Gyvūnų augintinių registre vykdomas vadovaujantis Gyvūnų augintinių registro nuostatais. Registruoti galima tik mikroschema paženklintą gyvūną ir pateikus jo duomenis Gyvūnų augintinių registrui. Registro valdytoja – ŽŪM, tvarkytojai – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir VMVT. Katės, šunys ir šeškai ženklinami ir jų duomenys teikiami Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių nustatyta tvarka. ŽŪM parengė Gyvūnų augintinių registro nuostatų ir Taisyklių pakeitimo projektus. Gyvūnų augintinių registro nuostatų projektas jau suderintas ir pateiktas Vyriausybei. Taisyklių projektas paskelbtas Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje suinteresuotoms institucijoms derinti ir visuomenei susipažinti. Veterinarijos gydytojai ir juos vienijančios organizacijos taip pat gali teikti siūlymus“, – situaciją komentavo ministerija.

Vis dėlto veterinarijos gydytojai stebisi, kad pirma įsigaliojo įstatymas, reikalaujantis ženklinti augintinius, o tik paskui imtasi rengti kitus teiksės aktus, kaip tas įstatymo nuostatas įgyvendinti praktikoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
ar nekyla klausimas kad jie seime neturi ka veikti o reiks 4 m atsedeti tai ir uzsiima suniukais katytemis pelytemis viskas is neturejimo ka veik klausimas tai kam juos islaikyti

VINCAS

VINCAS portretas
Kas norės turėti ŠUNĮ tas ir turės ir sučipuos be jokių problemų. O kam svarbiau VEISLĖ nei pats šuo tai jau kitas reikalas. Jau dvylika metu turiu mišrūną. Turi ir registracija ir čipą ir skiepų knygelę. Idomumo dėlei pasidomėjau ir nusprendžiau kad prie jo nagus yra prikišęs belgu Malinua. Ir ką? Man gerai jam taip pat. Negi dabar jeigu kaimyno šunytė susilauks palikuonių aš vieno iš jų negalėsiu priglausti (ir sučipuoti). o iš to seka kad negalėsiu ir paskiepyti, o taip pat gauti ir kita veterinarinę pagalbą? O gražinimas, karantinavimas eutanazija ir visa kita ar nesikerta su žiauriu elgesiu su gyvūnais. Papultu man toks po *********

o kas pasakė

o kas pasakė  portretas
kad turguje pirktas šuniukas yra atvežtas iš Baltarusijos? Gal pats šuniukas prisistatė? Baikit kliedėti. Turim katiną, paėmėm prieš 3 metus benamį iš kiemo, dabar nuvežėm sučipuoti ir visi laimingai gyvenam.
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių