Kita vertus, atkreipiamas dėmesys, jog sąmoningumas karjeros klausimu gana žemas: pirmąsias studijas jaunimas dažnai pasirenka neracionaliai, iššvaistydami trejus, ketverius ar net šešerius metus. Šiomis sąlygomis netikslingai panaudojamas švietimui skirtas finansavimas, o verslas yra priverstas pernelyg ilgai laukti reikalingų darbuotojų.

Svarbu įvertinti galimybes ir konsultuotis 

Daiva Šilienė – Lietuvos karjeros specialistų asociacijos viena iš steigėjų ir iniciatyvos socialiniame tinkle ,,Facebook" „Karjeras karjerai“ bendraautorė, taip pat mokymų ir konsultacijų studijos VšĮ „Interstela“ steigėja bei partnerė - mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodose „Studijos“ jaunuolius ir jų artimuosius konsultuoja nuo 2013 metų. Specialistė nuogąstauja, kad mokiniams, o labiausia jų tėvams, koją dažnai pakiša pernelyg dideli, nepamatuoti lūkesčiai bei informacijos stygius. „Jie nežino, ką ir kaip ruošia profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, todėl tinkamai neįvertina pliusų ir minusų, pernelyg mažai domisi studijų kokybe, specialistų poreikiu,“ – pasakoja karjeros konsultantė.

Ji pastebi, kad šių metų „Studijų“ parodoje didžiausias susidomėjimas buvo studijomis užsienyje, o daugiausia kritikos strėlių kliuvo profesinėms mokykloms. Anot jos, pastarosios palankiau yra vertinamos mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse pirmiausia todėl, kad ten besimokantis jaunimas blaiviau vertina savo galimybes. „Didmiesčiuose ir ypač Vilniuje, kur pragyvenimo lygis didesnis ir galimybių mokėti už studijas daugiau, o aukštųjų mokyklų – ant kiekvieno kampo, profesinė mokykla – veikiau auklėjamoji, tramdomoji priemonė,“ – liudija specialistė. Karjeros konsultantė, dažnai išgirstanti nuostatų, kad „Jau aš tikrai į profkę neisiu“; „Mano vaikas negali mokytis profesinėje, nes bus gėda prieš gimines ir kaimynus“ arba „Blogai mokysies – eisi į profkę. Moters manymu, tokios ir panašios baimės jaunuoliui, sėdinčiam mokyklos suole, nepadeda apsispręsti ir neskatina domėtis, ieškoti.

Karjeros konsultantai – už nuoseklius pasirinkimus

Karjeros konsultantai gana dažnai susiduria su nelaimingų profesinių pasirinkimų istorijomis. Vieną jų atskleidusi D. Šilienė pasakojo apie ypatingų gabumų jaunuolį, kuris spaudžiamas artimųjų pasirinko prestižines studijas ir kurį laiką, sukandęs dantis, jas tęsė, kol neišsikovojo laisvės pasirinkti savo norimos miškininko specialybės. Konsultantė nuoširdžiai stebėjosi ir pasitaikančia nuostata iš pradžių baigti bakalauro ir magistro studijas ir tik vėliau įgyti kvalifikaciją profesinėje mokykloje. Pastarąjį atvejį komentuodama, ji teigė: „Esu už nuoseklų pradžios kelią, tai yra mokykla, profesinė ir aukštoji mokykla arba mokykla ir aukštoji mokykla, arba mokykla ir profesinė. Antraip - tai neracionalu ir yra laiko švaistymas, nebent tikrai žmogus nori turėti atsarginį planą B.“

Moteris atkreipia dėmesį, jog norint prisitaikyti prie šiandieninio gyvenimo būtina suprasti, kad mokytis ir tobulėti teks visą gyvenimą. Labai abejojantiems ir nežinantiems, ką rinktis po mokyklos baigimo, specialistė pataria verčiau metus praleisti savanoriaujant. „Tai, matyt, geriausias būdas save pažinti kitoje, neįprastoje aplinkoje. Žiūrėk, ir atsakymas „Ką man veikti gyvenime?“ ateis pats savaime,“ – teigia D. Šilienė. Jos manymu, kad ir kaip tai bebūtų jautru, tėvai turėtų leisti savo vaikams patiems priimti sprendimus.

D. Šilienė įsitikinusi, kad, kuo anksčiau mokyklose vyks stiprus ir tikslingas mokinių švietimas ugdymo karjerai klausimais, ypač svarbiomis savęs pažinimo temomis, tuo mokiniams bus lengviau ateityje patiems priimti sprendimus. Tam prielaidų atsiranda jau nuo 2017 sausio 1 d., įsigaliojus Seimo priimtoms Švietimo įstatymo pataisoms, kurios švietimo institucijose numato įtvirtinti karjeros konsultanto pareigybę.

Profesinės mokyklos keičiasi sparčiai

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Transporto ir verslo skyriaus vedėjo Vitalijaus Zaleskio nuomone, niekam ne paslaptis, kad nemenką vaidmenį jaunuolių profesiniams pasirinkimams turi tėvų požiūris. „Jų nuomonę pakeisti sunkiau. Tačiau turime nemažai pavyzdžių, kai jų pozicija pakinta apsilankius šiuolaikinėje profesinėje mokykloje, turinčioje modernią įrangą bei kompetentingus darbuotojus,“ – tikina profesinio mokymo specialistas.

Paskutiniaisiais metais į profesines mokyklas investuota daug ES fondų lėšų: atnaujinta infrastruktūra, sukurtos 42 modernios praktinio mokymo bazės. Iš jų net dvi – Inžinerinės pramonės bei Mechatronikos ir energetikos sektoriniai praktinio mokymo centrai – įkurtos minėtoje profesinėje mokykloje.

Yra esminių pokyčių mokyklų valdymo ir mokymo organizavimo klausimu – daugelis Lietuvos profesinių mokyklų įsidiegė ir sėkmingai vykdo kokybės vadybos sistemas. Prie kokybiško mokymo(si) įgyvendinimo prisideda profesijos mokytojų vietiniai mokymai pažangiose Lietuvos įmonėse bei pedagogų ir mokinių stažuotės užsienyje pagal Erasmus+ programą.

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras vienas pirmųjų Lietuvoje išbandė ir kartu su kitais mokymo centrais palaipsniui pradeda vykdyti europiniais standartais paremtas modulines mokymo programas, sudarytas iš savarankiškų modulių (profesinių kompetencijų); čia kaip aukštųjų mokyklų atveju taikoma kreditų sistema.

Vis dar yra kur tobulėti

Pasak V. Zaleskio, kuriant patrauklesnį profesinių mokyklų vaizdą labai prisideda darbdaviai. Jie dalyvauja rengiant profesinius standartus, profesinio mokymo programas, priima mokinius į praktiką, dalyvauja asmens įgytų kompetencijų vertinime. Specialisto nuomone, dar yra galimybių šį bendradarbiavimą glaudinti. „Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie naujas profesinio mokymo formas. Viena jų – pameistrystė – tai sistemingas ilgalaikis mokymas, kuriam būdingi besikeičiantys mokymosi darbo vietoje ir švietimo įstaigoje arba mokymo centre laikotarpiai. Pameistrystė Lietuvoje kol kas nėra plačiai paplitusi, todėl tai iššūkis ne tik profesinio mokymo teikėjams bet ir darbdaviams,“ – sako profesinės mokyklos vadovas.

Priėmimas į profesines mokyklas prasidėjo vyksta iki rugsėjo. Profesinis mokymas Lietuvoje yra nemokamas. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras ruošia aukštos kvalifikacijos specialistus pagal 26 skirtingas pirminio profesinio mokymo programas IT ir kompiuterijos, inžinerijos, transporto ir logistikos, verslo ir administravimo, finansų, vizualinių menų ir socialinės gerovės sritis.