Lietuva gali sėkmingiausiai konkuruoti tose srityse, kur esame stipriausi: maisto pramonėje, apdirbamojoje gamyboje, aukštosiose technologijose, o ypač – chemijos ir lazerių pramonėje. Taip, žvelgdamas į ilgalaikę Lietuvos ekonomikos perspektyvą, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas.

„Mums tikrai nereikia kurti kažko naujo. Mes turime išnaudoti tai, ką turime geriausio dabar. Taip, lengva nebus, nuo to gyvenimas mums visiems tik šiek tiek sudėtingėja“, – mano jis. Profesorius priduria, kad globaliu mastu ekonomika šiandien yra pilna iššūkių.
Pirmadienį pristatoma ilgalaikė ekonomikos mokslinių tyrimų programa „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“. Programą rengė  KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus R. Krušinsko vadovaujama tarpdisciplininė septynių šalies aukštųjų mokyklų mokslininkų komanda.

„Tai buvo kryptinga programa, kuri apėmė šešias pagrindines ekonominių tyrimų sritis Lietuvoje: tradicinę pramonę, aukštąsias technologijas, monopolinius kartelius, valstybės finansinį reguliavimą, viešąjį sektorių ir žmogiškuosius išteklius“, – pasakoja R. Krušinskas.

– Programa vadinama vienu didžiausių ekonominių tyrimų Lietuvos istorijoje. Profesoriau, kokių sričių mokslininkai darbavosi per tuos dvejus metus? Pagal kokius kriterijus buvo atliekamas tyrimas?

– Visų pirma programa aiškiai nukreipta ekonominių tyrimų krymtimi. Tai yra pirmoji programa, kurią Lietuvos mokslo taryba iniciavo, ir į tą programą įtraukė ne vieną, ne dvi institucijas, bet visas Lietuvos aukštojo mokslo institucijas, kurios dirba ekonominių tyrimų srityje. Tai buvo kryptinga programa, kuri apėmė šešias pagrindines ekonominių tyrimų sritis Lietuvoje: tradicinę pramonę, aukštąsias technologijas, monopolinius kartelius, valstybės finansinį reguliavimą, viešąjį sektorių ir žmogiškuosius išteklius. Tai yra bene šešios esminės, pagrindinės sritys, kuriose Lietuvai reikia atlikti ilgalaikio konkurencingumo užsitikrinimo tyrimus.

– Jūs paminėjote, kad pagrindinė tyrimo tema – konkurencingumo iššūkiai. Kokiose srityse Lietuva gali konkuruoti sėkmingiausiai?

– Visų pirma turime išnaudoti tai, ką patys turime geriausio. Tai yra mūsų maisto pramonė, gėrimai, apdirbamoji gamyba, kur Lietuva turi tikrai ilgalaikes tradicijas. Toliau savo augimo galimybes turėtume išnaudoti per kuriamas naująsias technologijas, nes, jei palygintume pinigus, skiriamus mokslinei, technologinei, eksperimentinei plėtrai, Lietuva šiame sektoriuje nelabai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Bėda ta, kad vangiai komercializuojame savo sukurtus produktus, vangiai einame į naujas rinkas, vangiai savo šalies ūkyje naudojame inovacijas. Šios sritys, galima sakyti, yra vienos iš esminių.

Taip pat programoje mokslininkai iš Lietuvos energetikos instituto dirbo, siekdami atsakyti į klausimą, kokie atsinaujinantys energijos ištekliai Lietuvoje gali būti naudojami efektyviausiai. Į šios temos tyrimus taip pat įeina ir centralizuotų šildymo sistemų, ir daugiabučių renovacijos klausimai. Žodžiu, spektras iš tiesų yra labai didelis. Kaip minėjau, šeštas mūsų uždavinys yra skirtas žmogiškajam kapitalui, žmonių ištekliams, nes Lietuvos pagrindinis turtas vis dėlto, būtų galima pasakyti, yra žmonės.

– Kokios yra Lietuvos ekonomikos perspektyvos? Kokias jas matote? Kokios ekonomikos šakos, Jūsų manymu, turi geriausią ateitį?

– Galėtume iš karto apsiriboti, apie kokį laikotarpį kalbame. Jei vis dėlto kalbėtume apie ilgalaikę Lietuvos ekonominę perspektyvą, turime stiprinti tai, ką turime geriausio: maisto pramonę, apdirbamąją gamybą. Turime skatinti aukštąsias technologijas, o ypač – tose srityse, kur dabar esame lyderiai: chemijos ir lazerių pramonę. Mums tikrai nereikia kurti kažko naujo. Mes turime išnaudoti tai, ką turime geriausio dabar. Taip, lengva nebus, nuo to gyvenimas mums visiems tik šiek tiek sudėtingėja, bet globaliai ekonomika yra tokia – kupina iššūkių.

– Tyrimas yra užsakytas Vyriausybės. Ar tai reiškia, kad bus pateikti galimi problemų sprendimo būdai?

– Taip, bus pateikti galimi problemų sprendimo būdai ir rekomendacijos. Ši programa išsiskiria tuo, kad ji yra koordinuojama Lietuvos mokslo tarybos, tačiau patys programos rezultatai nėra vien tik moksliniai. Mokslinių tyrimų rezultatai dažnai interpretuojami kaip straipsnių, monografijų kiekis. Šioje programoje šalia mokslinių rezultatų taip pat yra aiškiai įvardintos rekomendacijos, kurios bus parengtos ir perduotos Vyriausybei.