- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Profesinės sąjungos ir darbdaviai nesutaria dėl siūlymo skirti papildomą poilsio dieną tėvams, auginantiems mažamečius vaikus. Verslininkai sako, kad tai jiems papildomai kainuotų, tuo metu darbuotojų atstovai teigia, jog būtina gerinti šeimos ir darbo interesų derinimą.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas ekspremjeras Saulius Skvernelis siūlo, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį būtų suteikiama tėvams, auginantiems du vaikus iki 16 metų.
Trišalė taryba šiam siūlymui nepritarė. Dabar tokią lengvatą gauna tėvai, kol jų bent vienam iš vaikų sueina 12 metų.
Vyriausybės atstovai siūlo numatyti alternatyvą – papildoma poilsio diena būtų suteikiama kas tris mėnesius tėvams, auginantiems vieną vaiką, nekeičiant amžiaus ribos. Tam pritaria ir profsąjungos, tačiau nesutinka darbdaviai.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė teigė, kad toks siūlymas verslui kainuotų mažiausiai 45 mln. eurų.
„Skaičiuojant namų ūkius, yra 151 tūkst., auginančių vieną vaiką. Skaičiuojant vien mamas, išėjus „mamadienio“ keturis kartus į metus, kas tris mėnesius, verslui papildomai kainuos 45 mln. eurų. Jei iš to namų ūkio eis ir tėtis, tai kalbame apie labai dideles sumas“, – posėdyje sakė A. Maldutytė.
Ji pabrėžė, kad šeimos modelio skatinimas neturėtų būti painiojamas su darbo santykiais, be to, įtemptos situacijos metu nereikėtų sunkinti sąlygų verslui.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo narys Artūras Telmentas kalbėjo, jog pasiūlymas pateiktas skubotai ir neišanalizavus kaštų. Pasak jo, jei būtų priimti tokie pasiūlymai, prie jų turėtų prisidėti ir valstybė.
„Jei norime siekti socialinės gerovės, neturėtų būti pakabinta viskas vienam verslui, reikėtų kažkaip skirstyti tuos pinigus, kompensacinius mechanizmus, ir valstybė pati turėtų prisidėti“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad keturios darbo dienos per metus yra maža dalis, kuria darbdaviai galėtų prisidėti.
„Aiškinti, kad dėl keturių laisvų dienų, kuriuos skirs darbuotojai savo šeimai, pablogės santykiai su darbdaviu, tai mažų mažiausiai nesąmonė“, – posėdyje sakė I. Ruginienė.
Profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad darbo santykiai ir šeimos modelio stiprinimas yra susiję, be to, būtina gerinti sąlygas darbuotojams derinti darbą ir šeimą.
„Turime atsižvelgti ir į demografinę padėtį, Lietuva sensta, mums vaikų reikia ir ateityje turime skatinti gimstamumą ir pagalbą tėvams. (...) Jei nesudarysime sąlygų tėvams dirbti, jiems bus sunku, tai kaip jie gali toje darbo rinkoje išsilaikyti“, – kalbėjo ji.
Trišalė taryba aptarė ir kitus Darbo kodekso pakeitimus: darbdavių ir darbuotojų atstovai mano, kad nuostata dėl vaikų priežiūros kambarių galėtų būti, tačiau ji neturėtų būti privaloma. Vyriausybės atstovai mano, kad ji turėtų būti privaloma.
Siūlymui taikyti sutrumpintą 32 valandų darbo savaitę vienam iš tėvų, jei jis grįžta į darbą nepasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, Vyriausybė ir profsąjungos pritarė, darbdaviai – ne.
Darbdavių nuomone, valstybinėse įstaigose sutrumpinus darbo savaitę darbas bus ne toks efektyvus, be to, papildomas krūvis tektų kitiems darbuotojams.
Pasak darbdavių, jei tvarka būtų pakeista, darbdaviui turėtų būti kompensuojama iš „Sodros“, nes reikėtų mokėti priedus kitiems darbuotojams arba samdyti papildomą žmogų.
Dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo profesinės sąjungos pritarė, o darbdaviai ir Vyriausybės atstovai šiam siūlymui nepritarė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...