- ELTOS, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Profesinės sąjungos siekia, kad tiek didžiųjų prekybos centrų, tiek ir kitų prekybos vietų darbuotojai nedirbtų per visas šventes ir sekmadieniais, todėl socialinės apsaugos ir darbo ministro paskelbtą žinią, kad profsąjungos ir prekybininkai preliminariai sutaria, kad didieji mažmeninės prekybos tinklai nedirbtų dvi dienas metuose - per Kalėdas ir Velykas vadina tiesos neatitinkančia informacija.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, rugpjūčio 20 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įvykusiame susitikime profesinių sąjungų atstovai tiesiog buvo informuoti, kad Lietuvos prekybos įmonių asociacijos nariai iš esmės pritaria tik dėl nedarbo dvi dienas per metus ir nenorėtų, kad ateityje nedarbo dienų sąrašas būtų plečiamas.
Profsąjungos siekia, kad prekybos centrų darbuotojai nedirbtų per visas šventes ir sekmadieniais.
„Nemažai darbuotojų dirba poilsio ir švenčių dienomis ten, kur būtina, kad būtų užtikrinti gyvybiškai svarbūs visuomenės ir valstybės interesai. Prekybos įmonės - tikrai nėra viena iš tokių vietų. Todėl yra tiesiog absoliuti nesąmonė teigti, kad darbuotojai esą patys nenori laisvadienio pabūti kartu su šeima“, - sako I. Ruginienė.
Anot jos, sekmadieniais ar per šventes turėtų nedirbti visi, kurie nėra užimti gyvybiškai svarbiose srityse ar nepertraukiamoje gamyboje.
„Visa tai - derybų, kurios dar nėra prasidėjusios, klausimas. Rengiamės joms ir tikimės socialiai atsakingesnio darbdavių požiūrio, o ne vien gąsdinimų būsimais atleidimais“, - sako I.Ruginienė.
Šiame susitikime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje sutarta, kad kitas profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitikimas vyks rugsėjo 25 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis prekybos įmonių asociacijos ir darbuotojų profesinių sąjungų atstovams pasiūlė pradėti derėtis dėl nedarbo per dvi svarbiausias švenčių dienas - pirmąją Kalėdų dieną ir pirmąją Velykų dieną, primena ELTA.
„Pasiūlėme iš pradžių kalbėti apie kelias švenčių dienas, per kurias darbuotojai nedirbtų, o savo laiką skirtų šeimoms. Atrodo, kad ir patys prekybos tinklų darbuotojai, kai renkasi, kuriomis dienomis nedirbti, dažniausiai renkasi Kalėdas ir Velykas. Prekybininkai linkę sutikti su šiuo pasiūlymu ir pakvietė profesines sąjungos dėl to susitarti kolektyviniu susitarimu“, - po susitikimo sakė ministras.
Pasak ministro, jeigu tokia praktika pasiteisintų, ateityje būtų galima tartis dėl didesnio skaičiaus švenčių dienų, per kurias prekybos įmonių darbuotojai turėtų laisvas dienas, arba derėtis dėl darbuotojams laisvų sekmadienių.
„Labai svarbu pamatuoti, kokį poveikį laisvos dienos turės ne tik prekybos centrų pajamoms, bet ir prekybos įmonių darbuotojų pasitenkinimui darbo ir šeimos gyvenimo suderinamumu. Galimybė skirti laiko laisvalaikiui ar šeimai gali padidinti darbuotojų produktyvumą ir galbūt pasirodys, kad tai naudinga patiems prekybos centrams“, - teigė ministras L. Kukuraitis.
Iš viso Darbo kodeksas nurodo 15 švenčių dienų, iš jų trys visuomet švenčiamos sekmadieniais: Naujieji metai (sausio 1 diena), Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena), Kovo 11-oji (Nepriklausomybės atkūrimo diena), dvi Velykų dienos (sekmadienis ir pirmadienis), Gegužės 1-oji (Tarptautinė darbo diena), Motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis), Tėvo diena (pirmasis birželio sekmadienis) Joninės (birželio 24 diena), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (liepos 6 diena), Žolinė (rugpjūčio 15 diena), Visų šventųjų diena (lapkričio 1 diena), Kūčios (gruodžio 24 diena), Kalėdos (gruodžio 25 ir 26 dienos).
Darbo kodekse nurodoma, kad švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.
V. Sinkevičius: tai nerimta problema
Siūlymus riboti didžiųjų prekybos tinklų darbą per šventes ir sekmadieniais ūkio ministras Virginijus Sinkevičius vertina kaip diskutuotiną, bet nerimtą problemą. Jo teigimu, tai nėra pirmo svarbumo klausimas.
„Tai labai smarkiai diskutuotina tema. Tai tikrai nėra rimta problema. Manau, kad tiesiog premjeras buvo paklaustas dėl registruoto siūlymo Seime ir jis pasakė, kad nuotaikos yra tokios, kad jam bus pritarta. Ir nuo to „užsikūrė“ diskusija (...) Manau, kad pasilikime tai diskusijų klausimu ir pasižiūrėkime, kaip mums seksis atsakyti į klausimus, kodėl kartais kainos prekybos centruose auga, nepaisant jokių rinkos dėsnių“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
V. Sinkevičiaus teigimu, Lietuvoje prekybos tinklai dominuoja „absoliučiai“, o mažų parduotuvių beveik nelikę, tai lemia ir nelygias derybų galias su tiekėjais.
„Manau, apie ką premjeras ir kalba, laikas pasižiūrėti į žaidimo taisykles (...), kuriomis remiasi rinkos dalyviai, ar rinka yra absoliučiai skaidri, ar ji užtikrina konkurenciją, ar yra pakankamas konkurencinis spaudimas, kad tos kainos nekiltų dėl kartais nepaaiškinamų priežasčių, ar priežiūros institucijos efektyviai atlieka savo darbą – tai tie klausimai, kuriuos tarpžinybinė darbo grupė turėtų parengti“, – sakė V. Sinkevičius.
Vis dėlto, pasak jo, prekybos tinklų reakcija į tokius siūlymus turėjo būti kitokia.
„Kai prekybos tinklai atsako, kad mažės darbuotojų atlyginimai, man tai atrodo labai ciniška. Ar tikrai jau yra kur mažinti prekybos tinklų kasininkei, salės darbuotojui atlyginimą? Gražus būtų gestas prekybos tinklams išeiti ir pasakyti, kad tai yra svarstytina, diskutuokime, o mes socialiai atsakingi ir leisime darbuotojams pasilsėti per šventes. Tai būtų daug geresnis atsakymas“, – argumentavo ministras.
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę savaitę pareiškė, kad siekiant pažaboti prekių ir paslaugų kainų augimą, žadama didinti konkurenciją, mažinant didžiųjų prekybos tinklų įtaką ir galbūt ribojant jų darbo laiką savaitgaliais.
Seimas birželio pabaigoje ėmėsi „tvarkiečių“ siūlomos Darbo kodekso pataisos, siūlančios nuo 2019 metų uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...