Apie tai plačiau pasakojo „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
– Ar Lietuvoje būstas jau nėra įperkamas, ar, vis dėlto, situacija dar palanki?
– Jei pažiūrėtume į naujausius duomenis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 87 proc. gyventojų, kurie gyvena nuosavuose būstuose. Palyginimui, tarkime, Vokietijoje skaičius siekia tik 47 proc. Tai reiškia, kad ten tik mažiau nei pusė žmonių gyvena nuosavuose būstuose. Tai gali būti susiję ne tik su nekilnojamo turto kainomis, tačiau ir nuomos reguliavimais. Šiuo metu nekilnojamo turto kainos pasiekė tokį lygį, kad standartiniam žmogui įpirkti jį yra sunku. Dėl to Lietuvoje matome tik kosminį augimą. Tiesa, manau, tai tikrai dar nėra galutinė riba.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Buvote minėjęs, kad po 15–20 metų dabartiniai moksleiviai galbūt nebeturės galimybės įsigyti nuosavo būsto. Ar artėjame link Vakarų Europos?
– Jei žiūrėtume į artimiausio laikotarpio nekilnojamo turto kainų perspektyvas, manau, kad jos toliau kils. Tiesa, Europos ekonomika po truputį atsigauna, o tai yra geras aspektas Lietuvai. Mūsų šalyje matome pakankamai didelį nekilnojamo turto rinkos atsigavimą po stagnacijos, kuri buvo prieš porą metų. Gyventojų optimizmas yra vienas iš aukščiausių Europoje. Taip pat jų perkamoji galia atsigauna, nes atlyginimai kyla sparčiau nei kainos. Iš trumpalaikių prognozių matome, kad šiais metais nekilnojamo turto kainos gali toliau kilti, o dar pridėkime prie to pensijų reformos poveikį. Galbut tokio augimo kaip praeitais metais neturėsime, bet manau, kad standartas – 5–8 proc. kainų didėjimas kiekvienais metais.
Žmonės perka nekilnojamąjį turtą ne tik dėl to, kad tai yra tam tikra investicija ir nuomos verslas.
– „Priparkuoti“ savo laisvą kapitalą, atrodo, yra kaip viena iš neblogų opcijų?
– Tai yra vienas iš aspektų, kodėl manau, kad nekilnojamo turto kainos gali kilti. Žmonės perka nekilnojamąjį turtą ne tik dėl to, kad tai yra tam tikra investicija ir nuomos verslas. Taip pat tai yra būdas „priparkuoti“ pinigus ir apsaugoti juos nuo infliacijos.
– Vakarų Europoje veikia institucinis kapitalas, tačiau Lietuvoje vis dar daug privačių nuomotojų. Kokias įžvelgiate artimiausių 10–15 metų tendencijas?
– Įsivaizduoju, kad rinka turėtų labai stipriai keistis. Lietuvos rinka auga, tačiau joje vis dar dalyvauja privatūs asmenys. Manau, artimiausiu metu į rinką ateis daug institucinių investuotojų, kurie pirks ne po vieną, o net po šimtą butų. Ilgainiui būtent jie, o ne privatūs investuotojai formuos nuomos kainą.
– Ką tai reiškia nuomininkui?
– Matau tame tik pliusą, nes rinka, kurioje dalyvauja dideli žaidėjai, yra sureguliuota ir saugi. Žmogus, kuris nuomojasi butą, pavyzdžiui, iš fondo arba stambaus investuotojo, yra labiau užtikrintas jo asmeninio nuomos saugumo. Bet kokiu atveju, tai yra reputacijos aspektas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)