Nors išmaniųjų telefonų naudotojų Lietuvoje dar nėra gausu, šalies programuotojai jau pluša prie mobiliųjų programėlių kūrimo. Vis dėlto bene visi jie sutinka, kad tikra jų produktų sėkmė laukia užsienio rinkose.

Pranaši dėl specialistų

Lietuvoje gerai paruošti informacinių technologijų (IT) specialistai leidžia tikėtis, kad net nedidelė šalies mobiliųjų programėlių rinka yra konkurencinga. Bendrovės „Informacinių technologijų organizacija“ vadovas Paulius Lazauskas sakė, kad Lietuva geba greitai ir kokybiškai kurti mobiliąsias programėles ir tuo sudominti užsienio investuotojus.

Kita vertus, pašnekovas pripažino, kad vis dar susiduriama su idėjų kūrimo sunkumais: „Idėjų generavimas Lietuvoje yra ne toks paprastas, nes nesame pietiečių šalis, tad ne taip laisvai jaučiamės: visą laiką bandome pasverti “už„ ir “prieš„.“

P.Lazausko teigimu, programėlių sėkmę labiausiai garantuoja jų išvaizda ir valdymas, kuris šiuolaikinių technologijų laikais turi daug galimybių, kaip ir iššūkių jas išnaudoti: „Išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai turi įvairių prietaisų – ne tik jutiklinį ekraną, bet ir garsiakalbį, į kurį galima ką nors pasakyti, ar giroskopą, kuris reaguoja į vartymą.“

Visos šios priemonės, anot jo, turi teikti žmonėms pasitenkinimą. Esą iš mobiliosios programėlės gavęs malonumą vartotojas apie produktą atsilieps vien teigiamai, o geri atsiliepimai pasieks ir kitus būsimus vartotojus.

Mobiliųjų programų kūrėjų renginio „APP Camp“ koordinatorius Tomas Dirvonskas taip pat pabrėžė, kad, be geros kokybės, ne mažiau svarbu vartotoją maloniai nustebinti: „Visada programėlėje smagu palikti kokią nors paslaptį, staigmeną, kad vartotojas nustebtų ir vėliau netikėtumu dalytųsi su kitais.“

Būtina skaidyti

P.Lazauskas sakė, kad mobiliųjų programėlių rinka yra labai išsiplėtusi, todėl ją jau būtina skaidyti. Anot jo, svarbu ne tik nuspręsti, ar programėliė vartotojui teiks pramogą, ar paslaugas, tačiau ir numatyti tikslinę jos vartotojų grupę.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu rinkoje paklausesnės pramoginės programėlės, nes paslaugas teikiančių programėlių pobūdis yra daug siauresnis: „Paslaugų programėlės visada bus rečiau atsisiunčiamos, nes jos sprendžia tam tikras problemas, o jų yra labai įvairių. Tačiau gyvenime taip pat yra viena bendra problema – kaip gerai jaustis. Tad tos programėlės, kurios suteikia džiaugsmą, ir patenka į populiariausių dešimtukus.“

Vis dėlto Lietuvoje, anot jo, lietuviškų programėlių rinkoje esama daugiau į kasdienes paslaugas orientuotų programėlių. Pavyzdžiui, programėlė vaistai.lt padeda surasti artimiausią vaistinę, kurioje parduodamas konkretus reikiamas vaistas.

„Tautiečių sukurtų ir šalies rinkai skirtų mobiliųjų programėlių yra apie 100, bet jos visos daugiau orientuotos į kasdienybę, o ne į laisvalaikį. Vis dėlto manau, kad ateityje Lietuvos kūrėjai atsigręš į pramogines programėles, nes lygiuosis į pasaulines sėkmės istorijas“, – sakė P.Lazauskas.

Jo teigimu, praėjusią savaitę Barselonoje vykusi paroda „Mobile World Congress 2012“ taip pat parodė, kad pramoginės programėlės sulaukia daugiau pripažinimo.

Apdovanoti lietuviai

Barselonoje vykusioje mobiliųjų technologijų parodoje už geriausią programėlę buvo apdovanota jauna lietuvių kūrėjų grupė. Vienas idėjos autorių Žilvinas Ledas kartu su savo komanda pristatė dar nerealizuotą, tačiau per metus turėsiančią pasirodyti vaikams skirtą pramoginę programėlę „Bear Care“. Jos esmė – savo telefone auginti meškiuką.

Ž.Ledas pasakojo, kad idėją plėtoti padėjo mobiliųjų programėlių dirbtuvėse „APP Camp“, kur bendraminčiai dalijosi savo idėjomis ir turimomis žiniomis. Anot jo, renginyje neturintys komandos galėjo ją suburti, o neturintys idėjos – prisijungti prie jau esamų idėjų iniciatorių.

Paklaustas, ar dalyviai nesibaimina viešai atskleisti savo mobiliųjų programėlių vizijų, Ž.Ledas pabrėžė, kad ši problema dažna, nors ir nepagrįsta: „Mano manymu, pati programėlės idėja sudaro tik 5 proc. visos sėkmės. O kuo daugiau žmonių idėją išgirsta, tuo didesnė tikimybė, kad kas nors pastebės trūkumus ir sugalvos, kaip juos panaikinti.“

Šiuo metu Ž.Ledas su komanda ieško investuotojų, kurie padėtų realizuoti mobiliosios programėlės prototipą. Tačiau jis pripažino, kad komanda daugiau dairosi į užsienio nei vietos investuotojus, esą Lietuvos rinka per maža, o šalies investuotojai neturi daug ryšių: „Jei su produktu išgarsėsi Lietuvoje, tai nieko nereikš. Kas iš to, jei visi lietuviai turės tavo programėlę – jų bus tiek mažai, kad to tiesiog negalėsi pavadinti sėkme.“

Prisitaikys prie naujovių

Ž.Ledo teigimu, šiuo metu išmaniųjų telefonų naudotojų pasaulyje jau yra nemažai ir jų nuolat daugėja. Todėl, anot jo, mobiliųjų programėlių paklausa taip pat augs, net jei rinkoje pasirodys naujų technologijų. Esą mobiliosios programėlės paprasčiausiai prie jų adaptuosis.

Pašnekovas pabrėžė, kad programų, panašių į mobiliąsias programėles, technologijų pasaulyje buvo visą laiką, tik anksčiau jomis vartotojai naudojosi dirbdami asmeniniais kompiuteriais. Persikėlusios į mobilųjį telefoną, jo manymu, programos garantuoja kūrėjams didesnę sėkmę ir finansinę naudą.

„Asmeninis kompiuteris su tavimi būdavo ne visą laiką, o dabar asmeninio kompiuterio pakaitalą – išmanųjį telefoną – kišenėje turi bene visą parą. Todėl atsiranda intymesnis ryšys. Be to, vartotojas pats sprendžia, kokių programėlių jam reikia. Galėdamas jomis naudotis ne kelias valandas, kaip anksčiau, o galbūt visą parą, vartotojas mieliau už jas mokės daugiau“, – svarstė Ž.Ledas.

P.Lazauskas pabrėžė, kad pasaulinėje rinkoje daugiausia pinigų uždirbusios ir daugiausia kartų atsisiųstos programėlės yra tos, kurioms nebuvo parengta jokia išskirtinė rinkodara. Esą jų sėkmei reikia tik šurmulio rinkoje, nes vėliau kokybiškos programėlės pačios reklamuoja save ir šoka į aukščiausias dešimtukų vietas. Nuo jų, anot pašnekovo, ir priklauso uždarbis.

Verslo ateitis

Ž.Ledas taip pat neabejojo, kad mobiliosios programėlės netrukus taps neatsiejama verslo dalimi. Esą anksčiau buvo abejojama net dėl įmonių poreikio kurti savo interneto svetaines, o šiandien jos yra neatsiejama įvaizdžio dalis. Todėl panašus likimas, jo manymu, laukia ir mobiliųjų programėlių. Kita vertus, investuodamas į mobiliąsias technologijas verslas esą turėtų tai įtraukti į savo veiklos strategiją.

„Tai negali būti vienkartinė investicija, nes tikėtina, kad po metų reikės šį tą atnaujinti ar pataisyti. Mobiliąsias programėles galima palyginti su tinklaraščių specifika – jei jo nuolat neatnaujinsi, jis tik trukdys visam įmonės įvaizdžiui“, – sakė Ž.Ledas.