„Gautuose atsakymuose Generalinė prokuratūra informuota, kad tokių tyrimų, kuriuose būtų tiriama Lietuvoje veikiančių bankų ar bankų padalinių Lietuvoje veikla, nėra“, – pranešė Generalinė prokuratūra.

Anksčiau ji kreipėsi į JAV bei kitų valstybių institucijas, prašydama suteikti informacijos apie tyrimus.

Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad nėra gavusi jokių JAV ar kitų valstybių teisinės pagalbos prašymų, susijusių su šiais tyrimais.

Reaguojant į Švedijos žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie JAV atliekamus tyrimus dėl Skandinavijos bankų padalinių Baltijos šalyse, praėjusią savaitę buvo sušaukti uždari Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) posėdžiai.

NSGK pirmininkas Laurynas Kaščiūnas tuomet BNS sakė, kad JAV „tyrimai vykdomi dėl kitose Baltijos šalyse veikiančių bankų“, o „Lietuva ten nefigūruoja“.

Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ gruodį pranešė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse.

Skandinavų bankai teigia, kad žiniasklaidoje paskelbta informacija apie JAV atliekamą tyrimą nėra nauja, tačiau jie teigia negalintys detalizuoti, kurios tarnybos vykdo tyrimą.

Didžiausias pinigų plovimo skandalas kilo 2018 metais, kai Danijos bankas „Danske“ pripažino, jog per jo padalinį Estijoje buvo pervesta apie 200 mln. eurų įtartinos kilmės lėšų iš Rusijos ir kitų šalių.

Vėliau įtarimų šešėlis pasiekė ir Švediją, dėl spragų užtikrinant pinigų plovimo prevenciją buvo nubausti bankai „Swedbank“ ir SEB.

Lietuvos valdžios atstovai visuomet stengėsi pabrėžti, kad Lietuvoje situacija dėl pinigų plovimo rizikos yra geresnė nei kitose Baltijos šalyse.