Kita prekybos pusė

Provokacija – prekė skolon

Bankams tapo svarbios ne tik pirkėjų pajamos, bet ir patikimumas, nes tenka kariauti su skolų grąžinti nemėgstančiais klientais ir sukčiais

Neįtikėtino populiarumo sulaukusia išperkamosios nuomos paslauga gali naudotis ne visi norintieji. Bankų apsisprendimą neleisti klientams įsigyti norimas prekes išsimokėtinai veikia ne tik nepakankamos prašančiųjų pajamos, amžius, pilietybė, bet ir bendradarbiavimo su bankais praeitis. Šių finansinių institucijų atstovai patvirtino, kad lietuviai nemėgsta mokėti skolų, todėl nemažas procentas visų pasinaudojusių išperkamosios nuomos paslauga delsia mokėti mėnesinius įnašus arba piktybiškai vengia atsiskaityti su bankais. Skolininkų sąrašais disponuojančio „Infobanko“ pagalba bankai gali nesunkiai išsiaiškinti, ar klientas yra patikimas. Tuo tarpu tarpininkų funkciją atliekantys pardavėjai tikino, kad žinia apie galimybę nuodugniai patikrinti kiekvieną klientą stumia negalinčius pirkti išsimokėtinai į neviltį – vis dar pasitaiko sukčių, norinčių brangią prekę įsigyti su padirbtais dokumentais.

Nori apsidrausti

Ne pirmus metus prekes išsimokėtinai parduodantys bankai paskolų lengvabūdiškai nedalija.

Norėdami apsidrausti, bankininkai išperkamosios nuomos paslaugą teikia su išimtimis. „Išsimokėtinai leidžiame pirkti ne jaunesniems nei dvidešimties ir ne vyresniems nei septyniasdešimties metų klientams. Jie – rizikos grupėje“, - „Klaipėdai“ sakė UAB „Hanza lizingas“ smulkaus pirkimo išsimokėtinai („EGO“) projektų vadovas Giedrius Mickaitis. Jis pripažino, kad iš šios taisyklės būna ir išimčių. Kartais bankas svarsto, ar pasitikėti šios rizikos grupės atstovais, jeigu jie turi stabilių pajamų.

Šiaulių bankas išsimokėtinai parduoda ne vyresniems nei šešiasdešimt penkerių klientams, o jauni žmonės gali pirkti išsimokėtinai, jeigu jie turi stabilių pajamų, nors bankas ir pageidauja, kad jie būtų ne jaunesni nei dvidešimt vienerių. „Žmogus turi būti dirbęs ne mažiau kaip keturis mėnesius ir „į rankas“ gauti ne mažiau kaip 370 litų. Bankas turi būti užtikrintas, kad klientas išgalės stabiliai mokėti mėnesines įmokas“, - aiškino Šiaulių banko Klaipėdos filialo vadybininkas Vytautas Danta. Be abejo, banko apsisprendimas priklauso ir nuo norimo įsigyti daikto vertės – kuo brangesnė prekė, tuo didesnė rizika. Išsimokėtinai bankai leidžia įsigyti daiktų, kurių vertė svyruoja nuo 200 iki 20 tūkstančių litų.

Močiutėms nemoka

Pasitaiko, kad pajamų neturintys jaunuoliai įtikina dirbančius giminaičius ar pensiją gaunančius senelius nupirkti trokštamą muzikos centrą ar naujovišką televizorių, pažadėję sąžiningai mokėti mėnesines įmokas. Dažnas jų apie įsipareigojimus bankams pamiršta vos gavę norimą daiktą. Tačiau bankai skolų nepamiršta – už kiekvieną vėlavimo dieną jie skaičiuoja delspinigius, o klientui nereaguojant kreipiasi į antstolius. „Dirbame su privačiais antstoliais, kurie efektyviai skolas išieško. Duomenų bazėje besislapstantis nepatikimas klientas „kabo“ net dešimt metų, o sumokėjęs skolą yra greitai išbraukiamas iš juodųjų“ sąrašų, - pasakojo G.Mickaitis. Neseniai įsikūrusio visuotinio skolininkų „Infobanko“ paslaugomis besinaudojančios UAB „Hanza lizingas“ atstovas sakė, kad vėlavusieji sumokėti mėnesines įmokas ar net pabuvoję skolininkų sąrašuose gali ir vėl prašyti banko paskolos. „Tačiau tokiais atvejais atsižvelgiame į kliento pajamas, tikriname, ar jis buvo skolingas ir kitoms bendrovėms, ar smarkiai vėluodavo sumokėti. Paprastai buvusių skolininkų prašome didesnio avanso už norimą įsigyti prekę arba siūlome rinktis pigesnį pirkinį“, - sakė G.Mickaitis.

Yra piktybiškų

Šiaulių banko vadybininkas V.Danta patvirtino, kad lietuviai nemėgsta mokėti skolų ir neslėpė, kad piktnaudžiaujančiųjų pasitaiko. „Kita vertus, piktybiškų nėra labai daug. Kiekvieną žmogų gali ištikti finansinė krizė. Tada jis privalo ateiti į banką ir derėtis dėl išmokėjimo tvarkos bei terminų“, - pasakojo jis. Tačiau pasitaiko ir sukčių, norinčių papildyti savo buitinės technikos ar baldų kolekciją subtiliai pavogtais daiktais. Jie dokumentų iš giminaičių nesiskolina, bet naudojasi padirbtais arba vogtais asmens dokumentais. „Tokių atvejų pasitaiko, ir nemažai“, - sakė G.Mickaitis. Baldų salono „Baldų rojus“ vadovas Kęstutis Rimeisis dienraščiui pasakojo, kad klientų dokumentai yra tikrinami ultravioletine lempa, lyginami žmogaus parašai ant sutarties ir asmens dokumentuose, žiūrima, ar nėra atsiklijavęs dokumentą dengiantis apsauginis sluoksnis. Prieš du mėnesius sukčių paskutinįkart buvo pagavusi ir UAB „Avitelos prekyba“ vadybininkė Roma Stonkuvienė. „Visada pasižiūriu, ar galioja pasas, ar nuotrauka jame atitinka prieš mane stovintį žmogų, patikrinu, ar „Sodros“ pažymėjime nėra išimtų puslapių, ar atitinka informacija pažymėjime ir pase. Sukčius dažniausiai išduoda neprofesionalumas“, - sakė kelerius metus prekybą išsimokėtinai kuruojanti moteris. Anot jos, sukčius išduoda ir jaudulys bei nesaugumo jausmas.

Atsako bankas

Pasak dienraščio kalbintų bankų atstovų, sutartį su dokumentų padirbinėtoju ar nemokiu piliečiu sudarę pardavėjai už žalą bankui neatsako – visą atsakomybę perima patys bankai. „Pardavėjas – tik trečias asmuo, o bankas yra laikomas išperkamosios nuomos paslaugos davėju, tad už sukčių padarytą žalą atsako jis pats“, - sakė Šiaulių banko vadybininkas V.Danta. Jis negalėjo įvardinti, kokią žalą bankas patiria dėl šios kategorijos klientų, bet pripažino, kad, nors bankai ir draudžiasi „Infobanko“ duomenimis, tokių „pirkėjų“ vis dar yra nemažai. „Anksčiau tai buvo mūsų atsakomybė, tačiau, atsiradus „Infobankui“, klientai tikrinami automatiškai, todėl už netikslumus atsako bankas“, - pasakojo R.Stonkuvienė, tikinti, kad, antstolių padedami, bankai galiausiai atsiima savo pinigus iš nepatikimų pirkėjų. Pastariesiems tokia procedūra kainuoja keliskart brangiau nei kadaise neapmokėtos sąskaitos už naują televizorių ar skalbimo mašiną.

Gauti – nesunku

R.Stonkuvienė dienraščiui sakė, kad šiuo metu prekyba išsimokėtinai pasiekė savo populiarumo apogėjų – žmonės perka nebe po vieną, bet po kelias prekes, o išsimokėję iškart skuba vėl pasinaudoti patogia ir nebrangia paslauga. „Jeigu pajamos leidžia, kodėl gi ne?“ – samprotavo prekybos centro „Avitela“ vadybininkė. Pirkėjui prekė išsimokėtinai yra duodama, jeigu mėnesinis įnašas už ją neviršija 30-40 procentų oficialaus atlyginimo. Be to, pastaruoju metu prekybos išsimokėtinai sąlygos tampa vis palankesnės klientams, kurie ne visada yra linkę prisiminti savo įsipareigojimus. Pateikę pajamų deklaraciją, išsimokėtinai gali pirkti ir pagal patentą arba sutartį dirbantys žmonės. Deklaruoti gyvenamosios vietos pirkėjams nebereikia. Išsimokėtinai pirkti gali ir leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turintys žmonės. Ši paslauga vis dar neprieinama tik mažai uždirbantiems, nepraėjusiems amžiaus testo žmonėms bei užsienio piliečiams.