Piratavimas yra pagrindinė kliūtis Lietuvai tapti modernių technologijų valstybe. Skaičiuojama, kad kas antra mūsų šalyje naudojama kompiuterinė programa nelicencijuota.

Piratavimas trukdo verslui?

Kol Lietuvoje nebus sutramdyti piratai, mūsų šalis gali pamiršti ambicijas pritraukti naujų investuotojų, kurie steigtų naujas technologijų įmones, įspėja programinės įrangos platintojus ir gamintojus vienijančios tarptautinės asociacijos BSA atstovai.

"Lietuva skelbia norinti tapti moderniomis technologijomis grįstos ekonomikos valstybe. Tačiau neprincipingas požiūris į intelektinės nuosavybės apsaugą daro esminę žalą. Piratavimo mastas ypač riboja naujų technologijų įmonių steigimą, nes kūrėjai nesuinteresuoti gaminti intelektinius produktus valstybėje, kurioje egzistuoja tolerancija tokių produktų vagystėms", – spaudos konferencijoje vakar kalbėjo Verslo programinės įrangos aljanso prezidentas Ervinas Leontjevas. Pasak jo, Lietuvai siekiant, kad aukštųjų technologijų indėlis į BVP sudarytų 25 proc., svarbu užtikrinti adekvačią intelektinės nuosavybės apsaugą.

E.Leontjevo teigimu, intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais turėtų susirūpinti ir šalies valdžia: "Tai viena esminių sąlygų norint, kad Lietuvoje būtų kuriamos naujos informacinių ir ryšių technologijų įmonės, kad egzistuojančios bendrovės galėtų vykdyti sėkmingą plėtrą, kurti darbo vietas ir mokėti mokesčius į biudžetą."

Jei piratavimo lygis būtų sumažintas 10 proc., tai esą sudarytų sąlygas informacinių ir ryšių technologijų sektoriui augti 8 proc. sparčiau.

Dalis verslininkų geranoriški

Pernai Lietuvoje buvo patikrintos 43 įmonės ir platintojai, iškelta 12 administracinių, 11 baudžiamųjų bei 11 civilinės atsakomybės bylų. Dėl nelegalios programinės įrangos naudojimo autorių teisių turėtojams Lietuvoje civilinėse bylose 2009-aisiais priteista 70 tūkst. litų žalos atlyginimo.

Vis dėlto praėjusiais metais 18 bendrovių pasirašė taikos susitarimus ir sutiko geranoriškai atlyginti materialinę žalą autorių teisių turėtojams. Bendra atlygintos žalos suma sudaro 152 tūkst. litų.

Pasak asociacijai BSA Lietuvoje atstovaujančios advokatų kontoros "Pranckevičius ir partneriai" ("Baltic Law Offices") partnerės Jolantos Kaminskaitės, šiuo metu bendra nustatytos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekia 783 tūkst. litų.

"Dažniausiai neteisėtai naudojamomis kompiuterių programomis išlieka bendrovių "Adobe", "Autodesk", "Microsoft", "Symantec", "Corel" produkcija. Tiesa, pernai 14 įmonių sutiko įvertinti savo IT ūkį. Aptikus nelegalios programinės įrangos, įmonės sutiko įsigyti legalios produkcijos už 67 tūkst. litų", – sakė advokatė.

Jos teigimu, daugėja atvejų, kai apie nelegalią įrangą praneša įmonių darbuotojai.

Padavė į teismą

Ažiotažas dėl piratavimo šalyje kilo po to, kai bendrovė "Microsoft" pradėjo karą su viena populiariausių Lietuvoje bylų dalijimosi svetainių linkomanija.net.

"Microsoft" atstovaujanti advokatų kontora "Pranckevičius ir partneriai" ("Baltic Law Offices") padavė į teismą svetainę linkomanija.net prižiūrinčią bendrovę "n5" ir jos vadovą Kęstą Ermaną bei reikalauja iš jo 130 tūkst. litų kompensacijos už tai, kad tarpininkavo platinant JAV IT milžinės produktus.

Praeitą savaitę iškelta ir pirmoji Lietuvos istorijoje byla "BitTorrent" tinklo vartotojui. Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame linkomanija.net vartotojas kaltinamas nelegaliai atsisiuntęs ir platinęs programinę įrangą "Windows 7 Ultimate".

Skaičiai ir faktai

Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės "International Data Corporation" duomenimis, 2008 m. nelegalios programinės įrangos dalis Lietuvos įmonėse ir namų ūkiuose sudarė apie 54 proc., o valstybė dėl to prarado 40 mln. JAV dolerių (apie 100 mln. litų). Ši statistika nesikeičia jau keletą metų. Daugiausia nelegalios verslo programinės įrangos naudoja smulkios ir vidutinės šalies įmonės.

Tiesa, padėtis šalyje nėra tokia tragiška, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. 2003 m. piratavimo mastas Lietuvoje siekė net 78 proc. Be to, Vakarų Europoje piratavimo mastas vidutiniškai siekia 33 proc., o Rytų ir Centrinėje Europoje – net 66 proc. Taigi Lietuva pagal legalios programinės įrangos kiekį – viena pirmaujančių šalių regione.