Krizę išgyvenusios įmonės su viltimi žvelgia į valdžios rūmus – Seime atgaivintos diskusijos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų galėtų tapti rimta pagalba vos kvėpuojančiam verslui.

Pralaimime kovą dėl turistų

Dėl svečių trūkumo nuolat vaitojantys viešbučių savininkai gali sulaukti valdžios malonės – lengvatinio 9 proc. PVM tarifo. Pagalbos prašo ir kiti ne pačius geriausius laikus išgyvenantys ūkio sektoriai.

Seime neseniai įregistruotas siūlymas nustatyti lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, daliai žurnalų, laikraščiams ir knygoms. Jeigu parlamentarai šioms pataisoms pritartų, jos įsigaliotų liepą ir būtų taikomos visą laiką.

Atitinkamas PVM įstatymo pataisas Seime užregistravo keturi parlamentarai iš dviejų valdančiosios daugumos frakcijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio.

"Siekiant sudaryti palankias konkurencines sąlygas Lietuvos turizmo paslaugų teikėjams, palyginti su šalimis kaimynėmis, siūloma nustatyti mažesnį nei bazinis PVM tarifą viešbučių, motelių, kempingų ir kitoms apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms", – rašoma politikų pasiūlyme.

Lengvatinis PVM tarifas, anot pataisos autorių, leistų Lietuvos įmonėms lygiaverčiai konkuruoti su šalimis kaimynėmis paslaugų ir turizmo sektoriuose, mat tiek Lenkijoje, tiek Estijoje ir Latvijoje minėtoms paslaugoms taikomas mažesnis PVM tarifas nei Lietuvoje. Todėl mūsų valstybė pralaimi konkurencinę kovą dėl turistų.

Ne pirmas kartas

Iniciatyvos taikyti lengvatinius PVM tarifus kyla toli gražu ne pirmą kartą. Tam tikros partijos ar atskiros parlamentarų grupės šį klausimą į Seimą mėgino sugrąžinti nuo pat lengvatų panaikinimo 2009 m. rudenį.

Socialdemokratas Algirdas Butkevičius praeitų metų viduryje siūlė grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą knygoms, spaudiniams, periodiniams leidiniams, vaistams ir medicinos įrangai, šviežiai atšaldytai mėsai, žuviai, gyvenamųjų namų statybos ir renovacijos paslaugoms, gyvenamųjų patalpų šildymui.

Liberalcentristas Artūras Zuokas, dar būdamas Seimo nariu, norėjo standartinį PVM tarifą nuo 21 proc. sumažinti iki 20 proc., lengvatinį 5 proc. tarifą taikyti centralizuotam šildymui, visuomeniniam transportui, viešojo maitinimo paslaugoms, 10 proc. tarifą – knygoms, spaudai, vaistams, viešbučių ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms; kai kuriems maisto produktams, meno ir kultūros, sporto renginiams. Tačiau lapkritį Seimas atmetė tiek A.Butkevičiaus, tiek A.Zuoko pristatytas PVM įstatymo pataisas.

Dieviškoji mana

Nepaisydami karčios kolegų patirties, dabartinių pataisų autoriai įsitikinę, kad jiems pavyks įtikinti Seimą dėl būtinybės mažinti mokesčius. Pagrindinis parlamentarų argumentas – Lietuvos konkurencingumas.

Pasak vieno pataisų iniciatorių Petro Auštrevičiaus, padėtis viešbučių sektoriuje yra "blogesnė nei bloga". Dėl krizės ir prasto susisiekimo su Lietuva šalies viešbučiai ištuštėjo, tad reikia duoti šiam verslui atsikvėpti.

"Liūdna darosi matant apytuštį miestą savaitgaliais. Nemanau, kad vien mokesčių lengvatos išgelbės mūsų turizmą. Reikėtų iš naujo pagalvoti apie visą šalies turizmo strategiją. Bet mažesni mokesčiai – jau pradžia. Jeigu pripažįstame, kad esame įdomus kraštas ir dedame pinigus, pastangas į įvairius renginius ir savireklamą, tai ir mokestinė paskata turi būti. Baikim save apgaudinėti, jei mes to nepadarysime, niekas kitas to irgi nepadarys, – dienraščiui sakė P.Auštrevičius. – Nemanau, kad konkurencingumas nukris mums ant galvų kaip dieviškoji mana. Tam reikia dirbti."

Prilygsta eksportui

Seime užregistruotos pataisos teikia vilčių viešbučių savininkams, kad šie pagaliau galės atleisti diržus.

"Mes ilgai ėjome per visas politines partijas, nešėme jiems skaičius (veiklos rezultatus – red. past.) aiškinome, įrodinėjome. Regis, valdžia pagaliau mus išgirdo. Net Šimonytė (finansų ministrė Ingrida Šimonytė – red. past.) sukluso. Taigi atsirado vilties. Dabar surinkome visus duomenis, kurių prašė Finansų ministerija, įrodančius, kad mes dirbame paslaugų eksporto srityje, kad 83 proc. pas mus apsilankančių svečių yra užsieniečiai", – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Ji pabrėžė, kad turizmo, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms lengvatinis PVM tarifas taikomas beveik visose ES šalyse. Lietuvoje valdantieji anksčiau į asociacijos prašymus esą atsakydavo: "Duosim jums, reikės duoti ir kitiems." Tačiau dabar valstybės prioritetu pripažintas eksportas, tad asociacija viliasi, kad šįkart mažesnius mokesčius išsikovoti pavyks.

"Po to, kai latviai nuo gegužės 1 d. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms įves sumažintą 10 proc. PVM tarifą, neturėsime kitos išeities, nes Estijoje jau galioja 9 proc. tarifas, Lenkijoje – 7 proc. Taigi arba liksime tik tranzito šalimi ir būsime išbraukti iš turizmo žemėlapio, arba teks keisti požiūrį", – tikino E.Šiškauskienė.

Mažinti kainų neketina

Pataisų autoriai tikina, kad sumažinus PVM tarifą nuo 21 iki 9 proc. viešbučiai ir restoranai galėtų sumažinti sąnaudas ir atpiginti paslaugas. Toks argumentas pateikiamas ir aiškinamajame įstatymo pataisos rašte. Tačiau Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė dar mažesnių kainų žadėti neskuba.

"Praktiškai galimybė sumažinti kainas bus, bet jos jau dabar yra apie 30 proc. mažesnės negu nurodoma senuose 2008–2009 m. kataloguose. Nežinau, ar viešbučių savininkai, ir taip jau iki paskutinės skylutės susiveržę diržus, norės dar spaustis. Bet mes pritraukiame valiutos į šalį, tai kyla klausimas, ar verta mažinti tas kainas ir pritraukti mažiau valiutos", – aiškino E.Šiškauskienė.

Anot jos, vidutinė viešbučio kambario kaina parai Vilniuje šiuo metu svyruoja nuo 100 iki 300 litų.

Komentaras

Rimantas Rudzkis

"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas

PVM lengvatos panaikinimas maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms šalies ūkiui buvo bene mažiausiai naudingas. Niekas nesiginčija, kad eksportui geriausia būtų turėti nulinį PVM tarifą, o viešbučiai didžiąją dalį savo paslaugų eksportuoja. Nesakau, kad reikia pulti nustatyti nulinį tarifą viešbučiams, bet manau, kad bent perpus jį sumažinti reikėtų. Tai jau ir latviai padarė. Koks būtų šių lengvatų poveikis šalies ekonomikai, be skaičiavimų pasakyti labai sunku. Bet nėra abejonių, kad turizmo galimybes Lietuvai reikia išnaudoti geriau. Tiesa, vien sumažinti PVM tarifai visų problemų neišspręs. Dar turime nemažai problemų dėl transporto, dėl įvaizdžio, dėl vizų kaimynams iš Rytų, kurie tikriausiai mielai važiuotų į Druskininkus ar Palangą. Yra aibė problemų, kurias reikia spręsti kompleksiškai. Bet kai kuriuos reikalus pagadino konkrečiai panaikintos PVM lengvatos. Prieš porą metų Lietuvoje buvo įsivažiuojantis vadinamasis konferencinis turizmas, bet kai PVM pakėlėme iki 21 proc. ir dar bankrutavo bendrovė "flyLAL", šis verslas beveik numirė.

Reziumuojant PVM lengvatų taikymas yra žingsnis į priekį, nes šalies konkurencingumas ir eksportas – vieninteliai mūsų sėkmės garantai.

Tačiau dalydamas nuolaidas kitoms ūkio šakoms būčiau labai atsargus, nes taip galima vėl įsukti PVM lengvatų dauginimo karuselę. Vis dėlto reikia pripažinti, kad tie sumažinti tarifai iškreipia rinką. Nežinau, ar reikia lengvatų knygoms ir spaudai. Tačiau blogiausia, kad mūsų mokesčių sistema nuolat tampoma ir kaitaliojama. O tai yra pats baisiausias verslo ir užsienio investuotojų košmaras. Mokesčių sistema turėtų būti stabili. Šiaip visą mūsų mokesčių sistemą reikėtų reformuoti, nes ji tapo per daug sudėtinga. Tik nereikia to daryti per vieną naktį. Reikia viską gerai apgalvoti ir daugiau netraukyti po vieną elementą ir jų nekaitalioti.

ES šalyse galiojantys PVM tarifai ir lengvatos

Valstybė Standartinis PVM (proc.) Lengvatinis PVM (proc.)

Austrija 20 12 ir 10

Belgija 21 12 ir 6

Kipras 15 5

Čekija 19 9

Danija 25 –

Estija 18 5 ir 7

Suomija 22 17 ir 8

Prancūzija 19,6 5,5 ir 2,1

Vokietija 19 7

Graikija 19 8 ir 4 (mažinamas nuo 30 iki 13, 6 arba 3 salose)

Vengrija 20 15 ir 5

Airija 21 13,5 ir 4,8

Italija 20 10 ir 6 arba 4

Latvija 18 5

Lietuva 21 9 ir 5

Lichtenšteinas 18 9 ir 5

Liuksemburgas 15 12, 9, 6, ir 3

Malta 18 5

Nyderlandai 19 6

Portugalija 21 12 ir 5

Lenkija 22 7 ir 3

Slovakija 19 –

Slovėnija 20 8,5

Ispanija 16 7 ir 4

Švedija 25 12 ir 6

Jungtinė Karalystė 17,5 5 ir 0

Lengvatos turėtų būti pratęstos

Šiuo metu Lietuvoje galioja tik kelios laikinos lengvatos – kompensuojamiesiems vaistams, knygoms ir šildymui.

Šilumai ir karštam vandeniui nustatytas 9 proc. PVM įsigaliojo 2009 m. rugsėjį (iki tol buvo 5 proc.) Šis tarifas bus taikomas iki šių metų rugpjūčio 31 d. Toks pat lengvatinis PVM nustatytas ir knygoms, tačiau tik iki gruodžio pabaigos.

5 proc. lengvata taikoma kompensuojamiesiems vaistams.

Tiesa, Seime jau yra pateiktas siūlymas dar metams pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM taikymą gyventojams tiekiamai šilumos energijai. Taip pat siūloma išplėsti lengvatos taikymą numatant, kad ja galėtų pasinaudoti ir individualių namų, kūrenamų dujomis, anglimi arba malkomis, savininkai. Seime šis klausimas turėtų būti svarstomas birželio viduryje.

Premjeras Andrius Kubilius neatmeta, kad bus priimtas politinis sutarimas palikti tebegaliojančias PVM lengvatas knygoms, šildymui ir vaistams.

"Mes tariamės, kaip diskusijas dėl mokesčių politikos padaryti tvarkingas, efektyvias ir labai aiškiai sutarti dėl tų veiksmų, kurie reikalingi šiais metais. Visų pirma kalbame apie tai, kad tos trys PVM mokesčio lengvatos, kurios dabar galioja, tai yra knygoms, šildymui ir vaistams, kad jos bus pratęstos. Svarstome, kad galbūt iki 2012 m. pabaigos. Kada sutarsime, tada ir paskelbsime – taip galėčiau pasakyti", – neseniai yra sakęs ministras pirmininkas.

Seimas nuo 18 iki 19 proc. PVM padidino 2009 m. sausio 1-ąją, o 2009 m. rugsėjo 1 d. mokesčio tarifą kilstelėjo dar 2 proc. – iki 21 proc.