„Kadangi šios lėšos šiuo metu yra vienas svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių, mūsų pagrindinis uždavinys - kuo efektyviau ir sparčiau jas investuoti, sukurti kuo daugiau ekonominės pridėtinės vertės ir socialinės naudos visuomenei", - sakė ministrą pirmininką laikinai pavaduojanti finansų ministrė Rasa Budbergytė, susitikusi su ES lėšas administruojančių institucijų vadovais.

Pasak ministrės, sumanytų ar jau įgyvendinamų projektų neturi strigdyti  biurokratiniai trukdžiai ar lėtos institucijų apsukos. „Pažanga yra, bet visada yra rezervų suktis dar greičiau, nes ūkis, verslas laukia pinigų, kad galėtų vykdyti plėtros projektus, o žmonės - turėtų darbo ir uždarbį", - kalbėjo R. Budbergytė.

Finansų ministerija kaip vadovaujančioji institucija reguliariai vertina institucijų silpnąsias vietas, kad, prireikus, būtų laiku imtasi priemonių efektyviai investuoti projektams numatytus pinigus, kadangi, anot finansų ministrės, „mūsų bendras noras - lėšas suplanuoti taip, kad jos būtų investuojamos, o ne „įsisavinamos".

„Sutarėme, kad ministerijos turi aktyviau pasirašyti parengtas finansavimo sutartis, tvirtinti reikalingus aprašus, derinti finansavimo planus, sudaryti kai kurių priemonių valstybės ir regionų projektų sąrašus, atlikti kitus neatidėliotinus darbus. Savo ruožtu Finansų ministerija didina dokumentacijos derinimo tempus, supaprastina jų derinimo su kitomis institucijomis procesą", - teigia R. Budbergytė.

Liepos pradžios duomenimis, 2014-2020 m. veiksmų programos lėšomis įgyvendinamiems projektams išmokėta 539 mln. eurų, sudaryta projektų sutarčių už 1,2 mlrd. eurų, paskelbta kvietimų ir sudaryta projektų sąrašų už daugiau nei 2 mlrd. eurų.

2014-2020 m. veiksmų programai įgyvendinti skirta 6,709 mlrd. eurų ES fondų lėšų ir 318 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, kurias investuojant, siekiama ūkio sektorių esminių pokyčių.