Vis dėlto, anot rinkos reguliuotojo vadovo, pradėti tam reikalingus veiksmus galima nelaukiant šios datos.

„Kadangi kitų reguliuotojų (Latvijos ir Estijos – BNS) nuomone, dabar yra prioritetas sinchronizavimo projektui, tai Latvijos ir Estijos reguliuotojai visgi laikėsi pozicijos, kad, taip, dirbkime lygiagrečiai, bet prioritetas yra sinchronizavimo projektas“, – trečiadienį po susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis Rygoje BNS sakė R. Pocius.

„Mes irgi tam, aišku, neprieštaraujame. Mes tik sakome, kad perdavimo operatoriai turbūt gali lygiagrečiai dirbti ir vienu, ir kitu klausimu“, – teigė VERT pirmininkas.

Pasak R. Pociaus, Baltijos šalių elektros prekybos zonų sujungimą turi inicijuoti tinklų operatoriai.

„Faktinis Baltijos šalių zonų sujungimas bus po sinchronizacijos – čia yra faktas. Tik tiek, kad, mūsų nuomone, apie tai jau reikėtų pradėti kalbėti ir konkrečius veiksmus dėlioti jau dabar, nelaukiant pačios sinchronizacijos, kai ateis 2025 metai ir tada mes jau visi pradėsime kalbėti“, – kalbėjo VERT pirmininkas.

Anot R. Pocius, Baltijos šalių elektros prekybos zonų sujungimas galėtų įvykti per dvejus metus nuo formalios šio proceso iniciatyvos.

„Jeigu taip atsitiktų, kad operatoriai, pavyzdžiui, šių metų liepos 1 dieną inicijuotų, po dvejų metų – 2026 metų viduryje – turėtų būti baigtas apjungimas“, – teigė VERT pirmininkas.

„Rimtos diskusijos, matyt, prasidės po sinchronizacijos, bet vis tik mes norėtume pradėti diskutuoti jau dabar“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, susitikime sutarta, kad VERT imsis iniciatyvos organizuoti darbo grupę, kurioje dalyvautų trijų šalių tinklų operatoriai, tiekėjai, reguliuotojai, energetikos politiką formuojančios institucijos. 

„Planuojame turėti kažkokius rezultatus iki šių metų pabaigoje vyksiančio Baltijos reguliuotojų forumo, kur bus galima konkrečiau pakalbėti,  kaip mes judame dėl pačios rinkos sujungimo“, – sakė R. Pocius.

R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.

Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai pernai rugpjūtį susitarė paankstinti sinchronizavimo datą – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Pasak R. Pociaus, Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojų vadovai trečiadienį aptarė ir galimą Lietuvos prisijungimą prie Suomiją, Estiją ir Latviją jungiančios bendros dujų tarifų zonos. Anot VERT pirmininko, šio prisijungimo finansinį naudingumą reguliuotojas įvertins kartu su Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ bei kitų Baltijos šalių operatorėmis.