R. Rudzkis ECB gali tekti atsisakyti pigių pinigų politikos: tuomet prasidės ekonomikos sąstingis

Ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos Europos centriniam bankui (ECB) gali tekti pristabdyti pastaraisiais metais vykdytą pigių pinigų politiką, o tai, jo nuomone, lemtų Vakarų valstybių ekonomikos augimo sąstingį.

Pasak ekonomisto, Vakarams net ir COVID-19 pandemijos sąlygomis išlaikyti ūkio augimą pavyko būtent dėl centrinių bankų vykdytos žemų palūkanų normų politikos ir pinigų kiekio didinimo rinkoje.

„Viena iš priežasčių, kodėl taip gerai sekasi Europos ir Lietuvos ekonomikai augti, yra tai, kad šiuo metu pinigai yra labai pigūs. Verslas ir gyventojai gali skolintis. Be to, šiaip pinigų kiekis didelis. Vyriausybė disponuoja dideliais pinigais, skolinasi praktiškai už nulines palūkanas. Tai leidžia teikti kompensacijas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Rudzkis.

Ekonomistas prognozuoja, kad ECB pinigų politika greičiausiai vis tik pasikeis, kadangi jis bus priverstas reaguoti ir į Jungtinių Amerikos Valstijų monetarinės politikos pokyčius. O tai, jo vertinimu, pristabdys ir šių priemonių anksčiau nulemtą ekonomikos augimą.

Viena iš priežasčių, kodėl taip gerai sekasi Europos ir Lietuvos ekonomikai augti, yra tai, kad šiuo metu pinigai yra labai pigūs.

„Greičiausiai (ECB pinigų politika – ELTA) pasikeis, nes JAV centrinis bankas – Federalinio rezervo sistema jau paskelbė, kad kovo mėnesį jie baigs pinigų spausdinimą, ir finansų rinkos prognozuoja, kad šiais metais palūkanų norma Amerikoje bus didinama maždaug tris kartus. Šitoje situacijoje vargu, ar pavyks Europos centriniam bankui nereaguoti. Kad ir jis baigs pinigų spausdinimą, tai jau žinoma. Irgi kažkur pavasarį. Bet ar pakels palūkanų normas, dar nežinoma“, – prognozavo profesorius, kartu pridurdamas, kad vien ECB paskelbta žinia apie pinigų politikos pokyčius gali pristabdyti ekonomikos augimą.

Ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis. D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Bet užteks vien paskelbti apie konkrečius planus palūkanų normas didinti – pradės kristi akcijų rinkos. Tai iš karto atsilieps viskam. Atsilieps vartojimui. Yra daugybė įmonių Vakarų pasaulyje, kurios išlepo prie tokių pigių pinigų. Griežtėjant politikai, didelė dalis ekonomistų bijo, kad prasidės, jeigu ne gili krizė, tai bent jau ekonomikos sąstingis“, – svarstė jis.

Tuo metu Lietuvoje, pasak R. Rudzkio, ECB pinigų politikos pokyčiai pirmiausiai atsilieptų nekilnojamojo turto rinkai.

„Iš karto pasikeis situacija ir Lietuvoje, bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Statybininkai pristabdys savo plėtros planus, žmonės iš karto sumažins apetitus pirkti būstus. Pats faktas, kad prasideda naujas palūkanų didinimo ciklas, jis iš karto pakeičia lūkesčius“, – tvirtino jis.

Ekonomisto manymu, ECB nusprendus didinti palūkanų normas, ekonomikos sąstingis prasidėtų jau šiemet arba vėliausiai kitais metais. Jis pažymi, kad prieš keletą metų panašūs bandymai JAV taip pat turėjo neigiamą efektą šios šalies ekonomikos augimui.

„Vakarų pasaulis yra įsitempęs. Po 2008 metų krizės, reikia pripažinti, Vakarų pasaulis negrįžo į normalius ekonomikos santykius. Taip ir nepavyko normalizuoti pinigų politikos. Net tokie kuklūs bandymai, kuriuos darė Jungtinių Valstijų centrinis bankas, juos tekdavo stabdyti. Pavyzdžiui, 2018 metais buvo mėginimas truputį padidinti palūkanų normas, ir iš karto Amerikos akcijų rinka krito kažkur apie penktadalį“, – aiškino R. Rudzkis.

ELTA primena, kad ECB gruodžio viduryje paskelbė „žymiai didesnės“ infliacijos prognozes. Vartotojų kainų kilimas turėtų viršyti banko nustatytą dviejų procentų tikslą 2021 ir 2022 metais, o vėliau, pasak ECB, vėl mažėti.

Infliacija, kurią, ECB vertinimu, skatina kylančios energijos kainos ir pasaulinės tiekimo grandinės trikdžiai, šiais metais išaugs iki 2,6 proc., o 2022 m. – iki 3,2 proc., sakė ECB vadovė Christine Lagarde. Tada infliacija turėtų stabilizuotis ties 1,8 proc. 2023 ir 2024 metais, pridūrė ji.

Tačiau, nepaisant infliacijos prognozių, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis ECB Valdančiosios tarybos sprendimu nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 proc., 0,25 proc. ir –0,50 proc.

Valdančioji taryba laikosi pozicijos, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, jog infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį. Taip pat, kad grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to, pasak ECB, gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antanas

Antanas portretas
Sąstingis tai nėra degradavimas. Sąstingio metu kiekvienas ieško kelių ir būdų savo gerbūviui pagerinti. Be to -sąstingis būna visuomet, kai gyventojų ir rinkos poreikiai pilnai patenkinti. Suprantama, bankams tai kryžius. Jiems nelieka aktyvų. Tenka indėlius apmokestinti. Kitaip - bankrotas. Ar mes visi to norime?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių