- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos Europos centriniam bankui (ECB) gali tekti pristabdyti pastaraisiais metais vykdytą pigių pinigų politiką, o tai, jo nuomone, lemtų Vakarų valstybių ekonomikos augimo sąstingį.
Pasak ekonomisto, Vakarams net ir COVID-19 pandemijos sąlygomis išlaikyti ūkio augimą pavyko būtent dėl centrinių bankų vykdytos žemų palūkanų normų politikos ir pinigų kiekio didinimo rinkoje.
„Viena iš priežasčių, kodėl taip gerai sekasi Europos ir Lietuvos ekonomikai augti, yra tai, kad šiuo metu pinigai yra labai pigūs. Verslas ir gyventojai gali skolintis. Be to, šiaip pinigų kiekis didelis. Vyriausybė disponuoja dideliais pinigais, skolinasi praktiškai už nulines palūkanas. Tai leidžia teikti kompensacijas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Rudzkis.
Ekonomistas prognozuoja, kad ECB pinigų politika greičiausiai vis tik pasikeis, kadangi jis bus priverstas reaguoti ir į Jungtinių Amerikos Valstijų monetarinės politikos pokyčius. O tai, jo vertinimu, pristabdys ir šių priemonių anksčiau nulemtą ekonomikos augimą.
Viena iš priežasčių, kodėl taip gerai sekasi Europos ir Lietuvos ekonomikai augti, yra tai, kad šiuo metu pinigai yra labai pigūs.
„Greičiausiai (ECB pinigų politika – ELTA) pasikeis, nes JAV centrinis bankas – Federalinio rezervo sistema jau paskelbė, kad kovo mėnesį jie baigs pinigų spausdinimą, ir finansų rinkos prognozuoja, kad šiais metais palūkanų norma Amerikoje bus didinama maždaug tris kartus. Šitoje situacijoje vargu, ar pavyks Europos centriniam bankui nereaguoti. Kad ir jis baigs pinigų spausdinimą, tai jau žinoma. Irgi kažkur pavasarį. Bet ar pakels palūkanų normas, dar nežinoma“, – prognozavo profesorius, kartu pridurdamas, kad vien ECB paskelbta žinia apie pinigų politikos pokyčius gali pristabdyti ekonomikos augimą.
Ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis. D. Labučio / ELTOS nuotr.
„Bet užteks vien paskelbti apie konkrečius planus palūkanų normas didinti – pradės kristi akcijų rinkos. Tai iš karto atsilieps viskam. Atsilieps vartojimui. Yra daugybė įmonių Vakarų pasaulyje, kurios išlepo prie tokių pigių pinigų. Griežtėjant politikai, didelė dalis ekonomistų bijo, kad prasidės, jeigu ne gili krizė, tai bent jau ekonomikos sąstingis“, – svarstė jis.
Tuo metu Lietuvoje, pasak R. Rudzkio, ECB pinigų politikos pokyčiai pirmiausiai atsilieptų nekilnojamojo turto rinkai.
„Iš karto pasikeis situacija ir Lietuvoje, bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Statybininkai pristabdys savo plėtros planus, žmonės iš karto sumažins apetitus pirkti būstus. Pats faktas, kad prasideda naujas palūkanų didinimo ciklas, jis iš karto pakeičia lūkesčius“, – tvirtino jis.
Ekonomisto manymu, ECB nusprendus didinti palūkanų normas, ekonomikos sąstingis prasidėtų jau šiemet arba vėliausiai kitais metais. Jis pažymi, kad prieš keletą metų panašūs bandymai JAV taip pat turėjo neigiamą efektą šios šalies ekonomikos augimui.
„Vakarų pasaulis yra įsitempęs. Po 2008 metų krizės, reikia pripažinti, Vakarų pasaulis negrįžo į normalius ekonomikos santykius. Taip ir nepavyko normalizuoti pinigų politikos. Net tokie kuklūs bandymai, kuriuos darė Jungtinių Valstijų centrinis bankas, juos tekdavo stabdyti. Pavyzdžiui, 2018 metais buvo mėginimas truputį padidinti palūkanų normas, ir iš karto Amerikos akcijų rinka krito kažkur apie penktadalį“, – aiškino R. Rudzkis.
ELTA primena, kad ECB gruodžio viduryje paskelbė „žymiai didesnės“ infliacijos prognozes. Vartotojų kainų kilimas turėtų viršyti banko nustatytą dviejų procentų tikslą 2021 ir 2022 metais, o vėliau, pasak ECB, vėl mažėti.
Infliacija, kurią, ECB vertinimu, skatina kylančios energijos kainos ir pasaulinės tiekimo grandinės trikdžiai, šiais metais išaugs iki 2,6 proc., o 2022 m. – iki 3,2 proc., sakė ECB vadovė Christine Lagarde. Tada infliacija turėtų stabilizuotis ties 1,8 proc. 2023 ir 2024 metais, pridūrė ji.
Tačiau, nepaisant infliacijos prognozių, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis ECB Valdančiosios tarybos sprendimu nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 proc., 0,25 proc. ir –0,50 proc.
Valdančioji taryba laikosi pozicijos, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, jog infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį. Taip pat, kad grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to, pasak ECB, gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiemet iš taršių automobilių savininkų planuojama surinkti apie 30 mln. eurų1
Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo „Regitros“ duomenys. Tuo metu automobilių taršos mokesčio surinkta panašiai kaip ir pernai. ...
-
Lietuvai – pažadas iš Taivano: rinka plačiau gali atsiverti jau šį rudenį5
Taivane apsilankiusi Lietuvos žemės ūkio ministerijos delegacija gavo pažadą, kad šiuo metu vis dar stringantys leidimai mėsos, pieno produktų ir žuvies eksportui turėtų būti suteikti šį rudenį. Nors šiuo metu lietuvišk...
-
Seime – siūlymas supaprastinti garažų savininkų susirinkimų tvarką
Seimas spręs, ar supaprastinti garažų bendrijų savininkų susirinkimų tvarką. ...
-
Ž. Mauricas: ateinanti žiema yra paskutinė, kai Rusija dujomis dar galės šantažuoti Europą
Kremlius, bandydamas sukelti Europos šalių gyventojų nepasitenkinimą dėl kainų augimo, paprasčiausiai praranda savo gamtinių dujų rinkas, aiškina „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. ...
-
Benzino kaina Lietuvoje: vis dar lenkiame vokiečius7
Praėjusią savaitę, birželio 13–20 dienomis, Lietuvoje vidutinė benzino kaina (2,07 Eur/l), kaip ir anksčiau, išliko mažiausia Baltijos šalyse, dyzelinas pigiausias buvo Estijoje (1,95 Eur/l). ...
-
Seimas: nuo lapkričio sandoriai grynaisiais – iki 5 tūkst. eurų, bus išimčių18
Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio atsiskaityti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos atsiskaityti bus galima tik negrynaisiais. ...
-
Sveikatos bėdos lietuviams – antrame plane: labiau rūpi kuro kainos16
Karas ir infliacija iš pirkėjų sąmonės išstūmė pandemiją, tačiau šios trijulės poveikis vartojimui bendrai padarė didelės įtakos. Kaip pasikeitė vartojimo įpročiai – apie tai LNK pokalbis su „NielsenIQ Baltics&ld...
-
Atšaukiamas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas4
Šį šeštadienį, birželio 25 dieną, numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks, praneša „Litgrid“. Apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ ketvirta...
-
Seimas – prieš nulinį PVM maisto produktams7
Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto produktams. ...
-
Europos Parlamentas patvirtino planą iki žiemos užpildyti dujų saugyklas
Reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį balsavo už teisės aktą, kuriuo siekiama iki žiemos sparčiau užpildyti Europos dujų saugyklas ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą. ...