- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant išspręsti visos euro zonos ekonomikos problemas, vien centrinio banko veiksmų nepakaks, įsitikinęs Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis. Pasak ekonomisto, norint susitvarkyti su Europos Sąjungoje kylančiais iššūkiais, būtinas suderintas Europos centrinio banko (ECB), Europos Komisijos (EK) ir didžiųjų Europos valstybių vyriausybių veikimas. Tačiau tokio suderinamumo kol kas nėra, pažymi jis.
„Visi suprantame, kad infliaciją turime ir dėl to, kad buvo pernelyg ambicingi planai pereiti prie žaliosios energetikos. Turėjo būti geriau pergalvotas, suplanuotas šitas kelias. Situacija, į kurią dabar papuolė ES ekonomika, jos neišspręsi vien pinigų politikos elementais. Gamyba nuo to vis tiek neatsigaus“, – Eltai kalbėjo R. Rudzkis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad jeigu Europos šalių ekonomika prieš keletą metų, net ir esant palankioms sąlygoms, augo itin lėtai, tai dabar, normalizuojant pigių pinigų politiką, krentant rinkos dalyvių lūkesčiams, išliekant išorės spaudimui dėl žaliavų ir energetikos kainų – iššūkių bus tik daugiau.
„Grįžkime į labai ramius ir gerus laikus. Prisiminkime, kokios buvo išorinės sąlygos Europai 2019 metais. Nafta pigi, tarp 50-60 dolerių, dujos išvis buvo juokingai pigios, žaliavos pigios. Tie patys metalai, mediena, kainavo du-du su puse karto pigiau negu dabar. Pinigai buvo spausdinami, palūkanų normos buvo minusinės. O euro zonos augimas buvo apie 1,5 proc. prie visų šiltnamio sąlygų, kurias sunku įsivaizduoti geresnes“, – prisiminė jis.
Pasak R. Rudzkio, dar prieš pandemiją susiklosčiusią keblią ūkio raidą daugiausiai nulėmė būtent Europos ekonominės politikos strateginiame plane padarytos klaidos.
„Aiškiai matosi, kad Europos Sąjungos politika paskutinius kelis metus buvo pernelyg ideologizuota. Turbūt žiūrint globaliai žalioji programa teisinga, bet jos tempas turi būti gerai pergalvotas. Ką reiškia staigiai pradėti gaminti labai daug saulės baterijų – iš karto pakyla tų metalų kainos, nes jų pasaulis nespėja prigaminti“, – įsitikinęs VU profesorius.
Apskritai, viena iš didžiausių energetikos politikos klaidų ekonomistas įvardija Vokietijos sprendimą atsisakyti atominės energetikos išteklių. Tai galiausiai lėmė, kad ši šalis dėl elektros energijos trūkumo ją ėmė pirkti Prancūzijos atominėse elektrinėse.
„Aš suprantu, kad naujų atominių elektrinių statymas yra problematinis, kadangi naujai pastatytų atominių elektrinių energija yra brangi. Reikia pripažinti. Ypač dabar, kai išaugo metalų kainos, kai ypač griežti saugos reikalavimai. Statyti naują atominę elektrinę tikrai būtų per brangu, nekonkurencinga. Bet uždarinėti veikiančias... čia protas neišneša“, – stebėjosi jis.
Be to, R. Rudzkis akcentuoja ir kitą Europos šalių ekonomikos problemą – konkurencingumo trūkumą.
„Priešakinėse technologijose Europos Sąjunga atsilieka. Pirmauja kai kurios Azijos valstybės ir Jungtinės Valstijos. Klasikinėje ekonomikoje pralaimima konkurencinė kova Azijos valstybėms. Čia ir yra problema. Imkime atominę energiją, kosmoso sritį, naujausius elektronikos pasiekimus - niekur Europos nesimato“, – tvirtino ekonomistas.
Kaip pažymi VU profesorius, pastaraisiais mėnesiais jau fiksuojamas neigiamas euro zonos užsienio prekybos balansas, nors įprastai Europa yra į eksportą orientuota ekonomika.
Vis tik jis sako abejojantis, kad vis dar susiduriant su prekių tiekimo trikdžiais, Europos įmonėms deklaruojant siekį perkelti visą gamybos procesą atgal į Vakarus, šis siekis būtų lengvai įgyvendinimas. Ekonomistas pabrėžia, kad Europoje reikiamų specialistų trūkumas yra tiesiog per daug ryškus.
„Vienas dalykas yra neiškelti gamybą į Aziją. Ir visai kitas dalykas yra sugrąžinti ją, kai tau pinigų trūksta, kai valstybės prasiskolinusios. Šiaip būtų galima skatinti, valstybė galėtų subsidijuoti. O iš ko subsidijuoti, jeigu skolos milžiniškos, palūkanos kils, Europos Komisija reikalaus balansuoti biudžetus“, – sakė R. Rudzkis.
ECB duomenimis, ekonomika šiemet paaugs 2,8 proc., o kitąmet – 2,1 proc. Bankas anksčiau prognozavo atitinkamai 3,7 proc. ir 2,8 proc. augimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...