R. Vaikšnoras apie planuojamą finansavimą gynybai: būtų gerai turėti šiek tiek daugiau

„Man sąlyginai pasisekė su esamu krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu, kurio neriekia prašyti – jis pats eina į Vyriausybę ir visiems bando paaiškinti, kodėl reikia didesnio biudžeto. Tai yra kalba apie 3,5 o gal net 4 proc. (nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – ELTA)“, – penktadienį apžvelgdamas pirmąsias 100 dienų pareigose žurnalistams sakė R. Vaikšnoras.

„Aš, kaip kariuomenės vadas, neapsiriboju procentais. Esame šnekėję ir diskutavę viduje, kariuomenėje – mano principas yra turėti wishlist‘ą, tam tikrą kiekį – nesvarbu, kiek bus pinigų skirta, bet visą laiką turėti šiek tiek daugiau tam, kad jeigu pasikeičia situacija, turėtume iš karto savo norus dėti ant stalo ir kad politinė vadovybė galėtų į tai atliepti“, – tikino jis.

R. Vaikšnoro teigimu, šiuo metu kariuomenės plėtros planai yra numatyti dešimtmečiui į priekį. Todėl siekiant tai įgyvendinti, finansavimas neturėtų mažėti.

„Norint toliau vystyti tai, kas pradėta, turime išlaikyti tą patį kiekį. Aišku, procentai dažniausiai neatspindi pinigų sumos. Tačiau procentai taip pat padeda bent jau užkalti kuoliukus – žinant, kokia yra galimybė, eiti į priekį ir planuoti sekančius žingsnius“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Jis taip pat nurodė, kad kariuomenė siekia ne tik stiprinti kovinį pasirengimą, bet ir kaupti amunicijos atsargas. Siekiant atliepti visus poreikius, reikėtų orientuotis bent į 4 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, sako R. Vaikšnoras.

„Kaip minėjau, prie procentų nesirišant, manyčiau kad net daugiau nei 4, gal net ir 5 procentai (nuo BVP – ELTA) padėtų mums atstatyti tą, ką praradome per daugelį metų, kai buvo nepakankamai finansuojama krašto apsaugos sistema“, – pripažino generolas.

Kariuomenės vadas pastebėjo, kad spartus finansavimo gynybai didinimas gali turėti rizikų – pavyzdžiui, stringant ginkluotės ir amunicijos gamybai Europoje gali nebūti ko įsigyti. Taip pat papildomų kliūčių sukelia ir taikomos viešųjų pirkimų sąlygos.

Kaip minėjau, prie procentų nesirišant, manyčiau kad net daugiau nei 4, gal net ir 5 procentai (nuo BVP – ELTA) padėtų mums atstatyti tą, ką praradome per daugelį metų.

 

„Net ir turėdami labai greitai didelius pinigų kiekius, tai nebūtinai pavyktų juos įsisavinti“, – aiškino R. Vaikšnoras.

Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad lėšų krašto apsaugai reikia ir siekiant įkurdinti Vokietijos brigadą, plėsti Lietuvos kariuomenės miestelius – ypač galvojant apie visuotinio šaukimo galimybę.

„Tuo pačiu metu reikia labai daug. Todėl manyčiau, kad didesnė pinigų suma pagreitintų tam tikrus procesus“, – pridūrė generolas.

Įsigijimus riboja lėšos ir laikas

R. Vaikšnoras taip pat įvertino ketvirtadienį pristatytą Lietuvos gynybinės galios tyrimą, kuriame skelbiama, jog valstybė turi skirti daugiau dėmesio oro gynybos pajėgumams. Savo ruožtu kariuomenės vadas tikina, kad ši informacija jau buvo žinoma, o galimus pirkinius riboja lėšos ir laikas. Tačiau, pasak jo, šie pirkimai jau yra numatyti įsigijimų plane.

„Ta simuliacija nemažai turbulencijos sukėlė, bet jie nieko naujo nepasakė (...) Net iki man ateinant į šias pareigas buvo padaryti tam tikri pakeitimai, oro gynyba buvo perkelta šiek tiek anksčiau, todėl visi pirkimai jau yra įsigijimų plane“, – dėstė kariuomenės vadas.

„Viską riboja lėšos ir laikas. Gynybos pramonės gamyba tiek Europoje, tiek pasaulyje nėra tokia, kokios mes norėjome. Vis tiek ji šiek tiek buksuoja. Dabar, kada užsimanei, nuėjai ir nuo lentynos pasiėmei – taip nėra, reikia daryti užsakymus. Ir labai didelė dalis įrangos ginkluotės keliauja į Ukrainą“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad kitų metų biudžete krašto apsaugos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP. Tuo metu vien tik Gynybos fondo lėšos sieks 240 mln. eurų. Iš fondo pinigų 59,6 mln. eurų bus skirta kariniam mobilumui, o civilinei saugai savivaldybėse bus skiriama 25 mln. eurų.

Šiemet finansavimas krašto apsaugai siekia 3,2 proc. BVP.

Sprendimas įsigyti vikšrines pėstininkų kovos mašinas yra logiškas

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad apsisprendimas įsigyti vikšrines pėstininkų kovos mašinas yra logiškas. Pasak jo, atsižvelgiant į Lietuvoje esančias oro sąlygas, ratinės pėstininkų kovos mašinos nebūtų tinkamas pasirinkimas.

„Karas Ukrainoje, išmoktos pamokos parodė, kad kai yra pažliugusi vietovė, jeigu nori manevro, nori manevruoti mūšio lauke, nori perimti iniciatyvą, reikalingas vikšras“, – Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Vaikšnoras.

Kariuomenės vadas atkreipė dėmesį, kad būtent tokios oro sąlygos pavasarį bei rudenį yra Lietuvoje.

„Mūsų Lietuvos valstybėje, ypatingai pavasarį arba vėlyvą rudenį yra nepravažiuojama. Ir jeigu įsivaizduojame tą patį Boxerį, kuris 40 tonų sveria, reiškiasi jis gali tik keliais važiuoti. Tai sprendimas yra logiškas, nes netgi sovietinė kariuomenė, kuri buvo Lietuvoje, visą laiką turėjo tik mechanizuotus padalinius čia. Ir tai daug ką pasako“, – pabrėžė jis.

Lietuvos kariuomenės vadas teigia, kad galutiniai sprendimai, kokią konkrečiai vikšrinių pėstininkų kovos mašinų platformą įsigyti, bus priimti kitą savaitę vyksiančioje Valstybės gynimo taryboje (VGT).

„Kokia tai būtų platforma, planuojama apsispręsti kitą savaitę VGT“, – sakė R. Vaikšnoras.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas šią savaitę informavo, kad planuojama papildomai įsigyti vikšrinių pėstininkų kovos mašinų dar dviem batalionams. Pasak jo, šis siūlymas bus svarstomas VGT.

Sprendimas antruoju pėstininkų kovos mašinų įsigijimo etapu įsigyti vikšrinių kovos mašinų buvo priimtas vasarą.

ELTA primena, kad pernai metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija (KAM) baigė pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimą. Iš viso įsigyta 89 mašinos ir du prototipai.

Šiomis mašinomis, dar vadinamomis „Vilkais“, pilnai aprūpinti du Lietuvos kariuomenės „Geležinio Vilko“ brigados batalionai. KAM duomenimis, visas „Vilkų“ projektas Lietuvai kainavo apie 670 mln. eurų.