Konkurencijos taryba ragina tiekėjus aktyviau bendradarbiauti su institucija, kuri užtikrina besikreipiančių verslo atstovų konfidencialumą. Konkurencijos tarybos patirtis liudija, kad didžiųjų prekybos tinklų ir maisto bei gėrimų tiekėjų sudarytose sutartyse retai įtvirtinamos nuostatos, akivaizdžiai prieštaraujančios MPĮNVDĮ, tačiau didieji prekybininkai imasi ir kitų sutartyse neaptartų veiksmų, siekdami spausti tiekėjus, kas gali būti traktuojama kaip įstatymo pažeidimas.

„Raginame tiekėjus, kuriems kyla abejonių dėl galimai nesąžiningų didžiųjų prekybininkų veiksmų, konsultuotis su Konkurencijos taryba ir dalytis su institucijos ekspertais informacija, kaip vienos ar kitos sutarčių nuostatos įgyvendinamos praktikoje. Signalai iš tiekėjų apie tiek žodžiu, tiek raštu patiriamą galimą didžiųjų prekybos tinklų spaudimą gali tapti pagrindu inicijuoti tyrimą“, – pranešime cituojama Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo grupės vadovė Ditė Anilionienė.

Konkurencijos tarybos ekspertai pastebi, kad ne visi tiekėjai žino, kokie prekybininkų veiksmai yra draudžiami ir kaip tiekėjai galėtų ginti savo interesus.

MPĮNVDĮ penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ – draudžia reikalauti, kad tiekėjai mokėtų už sutikimą pradėti prekiauti jų prekėmis, t. y. vadinamųjų „įėjimo“ mokesčių, kad pirktų prekes ar paslaugas iš nurodomų trečiųjų asmenų, taip pat kad kompensuotų prekybininkų negautą pelną ar atlygintų vykdomo pardavimo skatinimo išlaidas.

Nuo šių metų liepos 1 d. MPĮNVDĮ papildytas nauju draudimu – mažmeninės prekybos įmonės nebegali reikalauti tiekėjų suteikti komercines nuolaidas ar bet kokį kitą atlyginimą, jeigu dėl to iš anksto nebuvo susitarta raštu. Taip pat įteisintas draudimas mažmeninės prekybos įmonėms taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjams, kurie kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą dėl nesąžiningų prekybos įmonės veiksmų.