Baiba Rubesa teigia, jog susitarimas dėl finansinės schemos, kaip bus leidžiami pinigai ir valdomas visas projektas, turėjo būti pasiektas 2015 metų rugsėjį, tačiau iki šiol beveik nepajudėta pirmyn.

Esminis ginčas – dėl finansinių srautų

"Esminis ginčas vyksta dėl to, kaip bus valdomi finansiniai srautai. Europos Komisija, kuri skiria didžiąją dalį pinigų, aiškiai nurodė, kad finansai bus valdomi per bendrą įmonę "RB Rail". Šiuo metu sutarta, kad didesnius nei 40 tūkst. eurų pirkimus vykdys "RB Rail", išskyrus nacionalines struktūras, tokias kaip terminalai. Nesutariama dėl konsoliduotų pirkimų - bėgiai, valdymo sistemos ir daug kitų dalykų", - interviu portalui 15min.lt sakė B.Rubesa.

Pasak jos, Europos Komisija yra aiškiai pasisakiusi, kad juos vykdyti centralizuotai yra kur kas naudingiau ir dėl masto ekonomijos, ir dėl techninių neatitikimų rizikos.

"Tai normalu, tačiau Lietuvos pusė aiškiai pasisako už tai, kad Lietuvoje pirkimus vykdytų Lietuvos institucijos ir jos galėtų pasirinkti įmones. Pasigirsta kalbų, kad "RB Rail" registruota Latvijoje, todėl Latvijos įmonės turės pranašumų. Tai yra visiška nesąmonė. Daug kartų kartojau, kad Europos Komisijos skirtos lėšos turi pasiekti visų Baltijos šalių ekonomikas",. - kalbėjo "RB Rail" vadovė.

Anot jos, dar pernai vasarą "RB Rail" akcininkams pateiktas pasiūlymas, kuris sprendžia mokesčių klausimą - įkurti "RB Rail" padalinius Lietuvoje ir Estijoje - tai išspręstų ir PVM, ir kitų mokesčių klausimus. Tačiau, pasak B. Rubesos, Lietuvos Susisiekimo ministerija su tuo nesutiko.

Sprendimus žada artimiausiu metu

Bendros Baltijos šalių įmonės "RB Rail", koordinuojančios "Rail Balticos" projekto įgyvendinimą trijose Baltijos šalyse, valdybos pirmininkei ir vykdomajai direktorei B. Rubesai pareiškus, kad Lietuva vilkina projekto eigą, bendros įmonės stebėtojų tarybai nuo sausio pabaigos vadovaujantis antrinės "Lietuvos geležinkelių" įmonės "Rail Baltica statyba" vadovas Dainius Budrys tikina, kad strateginės reikšmės klausimai artimiausiu metu bus išspręsti, rašo "Verslo žinios".

"Mes esame arti susitarimo. Bet yra trys esminiai dalykai, ko norėtų Lietuva ir dėl ko yra tariamasi: tai mokesčiai, darbo vietos, kad Lietuvos kompanijos galėtų dirbti, ir trečias aspektas, kad ta linija, kuri jau pastatyta nuo Lenkijos iki Kauno, nerūdytų, o duotų pelno", - sakė D.Budrys.

B.Rubesa dienraščiui teigė, jog sprendimas dėl to, kad PVM už atliekamus darbus liktų toje šalyje, kur jie atliekami, seniai rastas, tik Lietuva atsisako jį priimti. Anot jos, šiam klausimui Lietuvoje ir Estijoje būtų įsteigti "RB Rail" filialai, kurie garantuotų, kad PVM liktų kiekvienoje šalyje, būtų lygybės principas.

BNS jau rašė, kad Europos Parlamento Turizmo ir transporto komiteto pirmininkas Michaelas Crameris (Michaelis Krameris) praėjusią savaitę įspėjo, kad trys Baltijos šalys gali prarasti Europos Sąjungos "RailBaltica" projektui skirtas lėšas, jeigu ir toliau nesutars dėl šio projekto įgyvendinimo.

Baltijos šalys ilgai nesutarė, kaip turėtų būti skirstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) už "Rail Baltica" darbus. Lietuva siekė, kad PVM liktų toje šalyje, kurioje atliekami darbai, o ne Latvijoje, kur įkurta bendra įmonė "RB Rail". Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai liepą pasirašė susitarimą dėl PVM skirstymo, tačiau dėl galutinės finansavimo schemos šalys nesutaria.

Baltijos šalys taip pat nesutaria, kaip turėtų būti skiriami "RB Rail" valdybos nariai. Lietuva nori, kad iš kiekvienos šalies bendrovėje būtų po vieną valdybos narį, o B. Rubesa siūlo, jog valdybos nariai būtų renkami konkurso būdu.