Pristatome tris iniciatyvas, kurios savo unikalumu ir originaliu požiūriu rengiasi nustebinti ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį.

Per Širvintų rajono miškus – su sena knyga rankose

Fotografė ir komunikacijos specialistė Rita Gudė nusprendė kartu su verslo partneriu Martynu Preikšaičiu (ekstremalaus bėgimo „Bebro kelias“ organizatoriumi) išnaudoti negyvenamą jam priklausančią sodybą Širvintų rajone. Šiuo metu jau baigiamas kurti aktyvus orientacinis žaidimas „Paštininkė“. Rita įsitikinusi, jog knygnešiams – žmonėms, kurių dėka šiandien visi galime skaityti ir kalbėti savo kalba – skiriama per mažai dėmesio. O ar norėtumėte pasijusti knygnešio kailyje?

„Kilo idėja kurti žaidimą, populiarinantį knygnešystę. Manau, kad turėtume švęsti Knygnešio dieną (kovo 16 d.), arba Spaudos atgavimo dieną (gegužės 7d.). Dabar niekas pernelyg tuo nesidomi. Juk tai – unikalus reiškinys visame pasaulyje, „UNESCO“ pripažintas paveldu ir „knygnešystė“ kaip žodis netgi neturi atitikmenų kitose kalbose. Manau, kad šio savo istorinio palikimo negerbiame pakankamai“, – pabrėžė R. Gudė.

Kuo knygnešiai susiję su „Paštininke“? R. Gudė primena, jog knygnešyste užsiimdavo ir moterys. Vieną jų savo romane yra aprašęs Juozas Tumas-Vaižgantas – tai Aniutė Kaunietė. Tokios moterys buvo vadinamos paštininkėmis, balandėlėmis.

Žaidimo metu vaikai ir suaugusieji Pamusių kaime ieškos paštininkės pėdsakų. Užuominas keliaudami 2 kilometrų ilgio maršrutu jie ras pašto dėžutėse.

Žaidimo baigiamoji užduotis –atradus paštininkės krepšį negyvenamoje sodyboje, surasti joje paslėptas 10 knygų.

„Lietuvoje yra 10 regionų. Tad kiekvienoje knygoje bus aprašytos kiekvieno regiono knygnešystės ypatybės, žymiausi knygnešiai“, – atskleidė R. Gudė.

Jei komandai pavyks išgvildenti knygnešių kelyje pasitaikančias užduotis, jie atrakins seifą su lobiu.

Kol kas žaidimas numatytas Pamusių kaimo teritorijai, tačiau ateityje planuojama organizuoti ir išvažiuojamuosius žaidimus bei sukurti interaktyvią žaidimo versiją užsienio rinkai.

„Duosime žmonėms ne kefyro ar duonos, o įspūdžių“

Socialinis verslas išsiskiria tuo, kad dalis uždirbto pelno skiriama socialinėms problemoms spręsti, edukacijai, aplinkosaugai. Ką remti ketina „Paštininkės“ organizatoriai?

„Kartais netgi suabejodavome, ar tikrai esame socialinis verslas, bet „Socifaction“ mokymų metu įsitikinome, kad tikrai taip. Po jų gimė labai daug naujų įžvalgų, labai džiaugiuosi, kad tai tikrai nebuvo tie mokymai, į kuriuos nuvažiuoji pasėdėti ir pavalgyti. Nusprendėme, jog duosime žmonėms ne kefyro ar duonos, o  įspūdžių. Taip pat esame numatę tam tikrą dalį pelno skirti knygų knygnešių tematika leidybai. Kad kiekviena mokykla ar biblioteka jų turėtų,“ – pasakojo R. Gudė.

Žaidimo „Paštininkė“  iniciatoriai organizuoja įspūdingą renginį Spaudos atgavimo dienai – Gegužės 9-ajai. Tą dieną netoli Pamusių kaimo vyks protmūšis, knygų kėlimo varžybos, Knygnešių bėgimas (su knyga rankose ir apsirengus knygnešio rūbais). Bėgimo trasoje drąsuolių lauks žandarai. Išvengę jų ir pirmieji pasiekę finišą, laimės galimybę nemokamai išbandyti žaidimą „Paštininkė“.

Šalia senosios sodybos taip pat veiks Irenos Nakienės iš Jungtinių Amerikos Valstijų parskraidintų šimtamečių knygų paroda.

Unikalus muziejus gimė dėl suvalkietiškų savybių

Dar viena „Socifaction“ projekto metu gimusi iniciatyva – Zuikių muziejus. Tokia idėja kilo Suvalkijos regiono Sasnavos bendruomenei.

„Gyvename Sūduvos krašte, netoli Nemuno ir Šešupės santakos. Kadaise čia gyveno prūsai. Jie išnyko, bet paliko mums mūsų miestelio pavadinimą – Sasnava. Prūsiškai „sasnis“ – tai zuikis. Taip juodasis zuikis atsirado ir miestelio herbe,“ – pasakojo bendruomenės atstovė Daiva Tuncienė.

Taip kilo idėja rinkti įvairias zuikių, kiškių, triušių figūrėles – sasnaviškiai jų pririnkę jau apie 600.

Ar kitose šalyse egzistuoja kas nors panašaus? D. Tuncienės žiniomis, Baltijos šalyse kito Zuikių muziejaus nėra. Atitikmuo galėtų būti nebent Kalifornijoje įkurtas kiškių muziejus.

Bendruomenės atstovė juokauja, kad suvalkiečiams gaila išmesti net ir nereikalingą daiktą. Todėl vaikai, atvykdami į bendruomenės centre vykstančias edukacijas atveža ir senus žaislus – zuikius. Įprastai edukacijos Zuikių muziejuje yra mokamos, o iš gautų lėšų bendruomenė organizuoja užsiėmus tiems vaikams, kuriems reikia paramos ir pagalbos.

„Atvykus vaikams, klasėms, mes pasakojame istorijas, kepame zuikius-meduolius, verdam arbatą. Vaikai išsiveža namo „Zuikienės lauknešėlį“ – sakė D. Tuncienė.

Kol kas gautų lėšų užtenka patalpų išlaikymui ir socialiai remtinų vaikų centro kasdienei veiklai.

Tačiau D. Tuncienė svarsto, kad būtų galima rengti ir vaikų vasaros stovyklas.

„Žinoma, investicijų reikėtų ir mūsų Zuikių muziejui. Kol kas jis dar nedidelis, bet turime daug idėjų plėtrai,“ – sakė Sasnavos bendruomenės atstovė.

D. Tuncienė teigia, jog „Socifaction“ mokymų metu bendruomenės atstovai geriau suvokė socialinio verslo veiklą, jos tikslą ir specifiką.

„Mums didžiulę reikšmę turėjo mentorės pagalba. Mūsų mentorė buvo Modesta Kairytė (organizacijos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė, – red. past), ji atvykdavo pas mus, davė daug vertingų patarimų“, – sakė pašnekovė.

Verslas nuo lopo – kaimo bendruomenė savo gaminius jau pardavinėja „Etsy“

Tuo metu Zarasų rajono Suvieko kaimo bendruomenė jau gali pasigirti turintys savo paskyrą pasaulinėje rankdarbių parduotuvėje Etsy.com. Bendruomenė  pardavinėja įvairiaspalvius lopus, pasiūtus iš dėvėtų drabužių. Šią idėją krūvas nenaudojamų drabužių turintiems bendruomenės nariams pasiūlė dizaineris Šarūnas Savickas. Jis netgi suorganizavo pradedantiesiems verslininkams siuvimo mašiną, kad darbas vyktų sparčiau. Bendruomenė savo verslą pavadino „LopulOP“.

„Turėjome daug nenaudojamų dėvėtų drabužių. Jie atliko pasidalinus gautą labdarą bendruomenėje. Išmesti nesinorėjo, tad svarstėme, ką būtų galima su jais daryti? Diskutuojant su mentoriumi gimė idėja – užsienyje populiarūs lopai ant drabužių. Iš pradžių suabejojome – idėja pasirodė neįprasta: ar kažkas pirks? Ar mums tikrai pavyks? Tačiau su Šarūno Savicko pagalba šiandien jau turime net elektroninę parduotuvę!“ – džiaugėsi D. Svidinskienė.

Per elektroninę parduotuvę jau gauti du užsakymai. Vienas lopų rinkinys etsy.com kainuoja apie 5 eurus, į kainą įskaičiuotos ir siuntimo išlaidos.

Didelio užsakymų kiekio bendruomenei kol kas nepavyktų realizuoti – kaimo gyventojai pavasarį ir vasarą pluša laukuose, tad pašnekovė svarsto, kad lopų gamybos darbymetis prasidės tik rudenį.

D. Svidinskienė dėkinga mentoriui už suorganizuotą antrąją siuvimo mašiną – dabar  lopai gimsta dar greičiau.

Kol kas bendruomenė gautas lėšas investuos į trūkstamas darbo priemones ir reikmenis – šiandien kartais pritrūksta paprasčiausio ryškesnio siūlo ir žirklių.

„Ateityje uždarbį ketiname dalintis tokiu būdu: dalis tam siuvėjui, kuris pasiuvo lopą, likusi dalis – bendruomenės reikmėms,“ – kalbėjo pašnekovė.

Paklausta, ar pažirus užsakymams bendruomenė nepritrūks medžiagų, D. Svidinskienė teigia, jog nepanaudotų rūbų bendruomenėje pakankamai: dalis lieka nepanaudota dėvėtų rūbų parduotuvėse, dalis – netoliese esančioje Visagino siuvykloje.

Bendruomenė kuria ir sudėtingesnių siuvinių idėjas: galbūt kurs prijuostes arba daugkartinius pirkinių maišelius.