- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius 12 mėnesių buvo įregistruota apie 15 tūkst. naujų juridinių asmenų, – palyginti su laikotarpiu prieš metus, augimas siekia 17 proc., penktadienį pranešė valstybės valdomas Registrų centras.
„Per paskutinius 12 mėnesių buvo įregistruota apie 15 tūkst. naujų juridinių asmenų ir, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, augimas siekia apie 17 proc. Ne toks ir mažas, naujų juridinių asmenų steigimas išaugo beveik penktadaliu“, – žurnalistams penktadienį sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Anot jo, tarp naujai įsteigtų juridinių asmenų 31 įmonė jau yra išregistruota, o viena veikė vos 17 dienų.
„2020 metų birželis buvo labai aktyvus mėnuo, natūralu, nes buvo atšauta didžioji dalis ribojimų, tačiau galima atkreipti dėmesį ir į 2021 metų pradžią – dažniausiai ji būna ramesnė ir naujai įsteigtų įmonių skaičius atsilieka nuo metų vidurkio, tačiau 2021 metų pradžia pakankamai aktyvi, o kovo mėnuo aktyviausias per pastaruosius kelerius metus“, – sakė P. Rudzkis.
Pasak jo, beveik pusė įsteigtų juridinių asmenų yra mažosios bendrijos.
„Žmonės gana aktyviai ėmė steigti mažąsias bendrijas, ir smulkusis verslas buvo pakankamai aktyvus, Kita dalis iš populiarių teisinių formų yra uždarosios akcinės bendrovės, jos sudaro apie 40 proc. naujai įsteigtų juridinių asmenų, bet šios formos populiarumas po truputį mažėja ir mažėja mažųjų bendrijų sąskaita“, – sakė Registrų centro atstovas.
Pasak P. Rudzkio, per 12 mėnesių buvo išregistruota maždaug 4,5 tūkst. juridinių asmenų ir šis augimas siekia apie 4 proc.
„Tarp išregistruotų juridinių asmenų vidutinis gyvavimo laikas buvo 17 metų, o ilgiausiai gyvavo daugiau kaip 30 metų“, – sakė P. Rudzkis.
Jis akcentavo, kad juridinių asmenų išregistravimo duomenų negalima sieti su ekonomikos aktyvumu, nes išregistravimo procesas trunka labai ilgai.
Tarp išregistruotų juridinių asmenų populiariausia teisinė forma uždarosios akcinės bendrovės, jos sudarė beveik pusę užregistruotų asmenų. Individualios įmonės sudarė apie penktadalį.
Kalbėdamas apie bankrotų statistiką, P. Rudzkis sakė, kad per 12 mėnesių apie 700 juridinių asmenų įgijo bankrutuojančios, bankrutavusios ar restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą.
„Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, šis skaičius yra maždaug 2 kartus mažesnis. Pagrindinės priežastys – valstybės parama, mokesčių atostogos ir atsargesni valstybinių institucijų veiksmai“, – sakė P. Rudzkis.
Jo teigimu, ateityje, kai paramos laikotarpis pasibaigs, bus matomi padidėję bankrotų skaičiai, nes dalis jų dėl valstybės ir institucijų veiksmų nusikels į ateitį.
Pasak jo, šiuo metu apie 20 proc. juridinių asmenų yra pateikę finansines ataskaitas.
„Pagal pajamas atrinkome tūkstantį didžiausių įmonių, kurios jau yra pateikusios savo finansinę atskaitomybę. Čia kalbame apie kalendorinius 2020 metus, ne apie pandemijos metus“, – pažymėjo P. Rudzkis.
„Kaip atrodo 2020 metai – dviejų trečdalių pajamos augo ir vidutinis augimas siekė apie pusę milijono eurų. Trečdalio pajamos mažėjo. 9 iš 10 įmonių dirbo pelningai, deklaravo teigiamą ikimokestinį pelną ir tik 7 proc. juridinių asmenų patyrė nuostolius“, – sakė P. Rudzkis.
Jo teigimu, „Sodros“ duomenys rodo, kad kalbant apie darbuotojų skaičių, įmonės paskirstė į tris panašaus dydžio grupes, 38 proc. įmonių didino darbuotojų skaičių, 36 proc. įmonių darbuotojų skaičių sumažino, 26 proc. įmonių darbuotojų skaičius nesikeitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...