Didžiausias šuolis aukštyn

Pasak Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiojo ekonomisto Lino Jurkšo, šių metų pavasarį atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojų, teigiančių, kad euras yra naudingas Lietuvai, dalis išaugo 21 proc. per beveik pusantrų metų nuo paskutinės rengtos apklausos 2019 m. Nors palankumas eurui per šį laikotarpį padidėjo daugumoje euro zonos valstybių, augimas Lietuvoje buvo didžiausias. Antroje vietoje pagal palankumo augimą atsidūrusią Maltą (11 proc.) aplenkėme beveik dvigubai. Nors ankstesniais metais pagal palankumą eurui rikiavomės euro zonos šalių sąrašo apačioje, šių metų pakilimas leido pasivyti euro zonos vidurkį, t.y. septynis palankius vertinimus iš dešimties.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvesta bendroji Europos valiuta – euras. Lietuva tapo devynioliktąja euro zonos nare.

Pagal šalies centrinio banko pateikiamą statistiką, iškart po euro įvedimo 2015 m. palankiai eurą vertino apie 55 proc. lietuvių, tačiau ši dalis 2016–2017 m. sumažėjo iki 36 proc. Tokį sumažėjimą esą skatino visuomenėje ir žiniasklaidoje netrukus po euro įvedimo išplitę nuogąstavimai, kad dėl euro įvedimo kainos pakils iki vokiškų, o darbo užmokestis liks lietuviškas. Nepaisant to, kad bendras kainų lygis kilo santykinai nedaug, visuomenėje plačiai skambėjo atskirų prekių kainų padidėjimo faktas ir buvo reiškiamas pasipiktinimas.

Nuogąstavimai dėl ES ir euro zonos tvarumo po "Brexit" referendumo (2016 m. birželį), vangus ir netolygus euro zonos ekonominis atsigavimas, baimė, kad mažiau stabilesnėse pinigų sąjungos šalyse gali atsinaujinti finansų krizė, didino nepasitikėjimą euru ir tarp kai kurių esiskspertų. L.Jurkšo teigimu, vis dėlto po 2017 m. pastebimas aiškus ir besitęsiantis lietuvių palankumo eurui kilimas, kuris ypač išryškėjo 2021 m. Šiemet septyni iš dešimties apklaustų lietuvių atsakė, kad euro turėjimas yra teigiamas dalykas Lietuvai. Tokį patį palankumą eurui išreiškė ir latviai, o estų palankumas tradiciškai yra kiek didesnis – siekia apie 75 proc. Apskritai dabartinis lietuvių palankumas eurui atitinka euro zonos vidurkį.

Linas Jurkšas

COVID-19 įtaka

"Kodėl palankumas eurui taip žymiai išaugo būtent dabar? – svarsto Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas. – Neabejotinai svarbiausias įvykis yra COVID-19 pandemija ir jos sukeltas ekonominis šokas daugumoje šalių. Tačiau Lietuvos ekonomika pasirodė stebėtinai atspari. Nors 2020 m. visoje ES realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) krito daugiau nei 6 proc., Lietuvos ekonomika susitraukė mažiau negu 1 proc. Apskritai Lietuvos ekonomikos susitraukimas buvo antras mažiausias visoje ES. Šiais metais prognozuojamas spartus Lietuvos ekonomikos atsigavimas, vėlgi viršijantis daugumos Europos šalių atsigavimą.

Švelnus ekonomikos susitraukimas pandemijos metu kontrastuoja su prieš daugiau nei dešimtmetį pasaulį sudrebinusios finansų krizės patirtimi, kai Lietuva dar neturėjo įsivedusi euro. 2009 m. Lietuvos ekonomika krito beveik 15 proc., o tai buvo gerokai didesnis kritimas nei ES vidurkis (minus 4,3 proc.). Priklausymas didelei Europos ekonominei ir pinigų sąjungai, o kartu ir kolektyviniai pinigų politikos sprendimai padidino Lietuvos geopolitinį ir ekonominį saugumą."

Pasak L.Jurkšo, įsivedusi eurą Lietuva tapo ekonomiškai saugesnė, o tai ypač išryškėja ekonominių sukrėtimų metu. Iki euro įvedimo dėl galimos devalvacijos rizikos neišvengiamai padidėdavo nacionalinės valiutos palūkanų normos, komplikuodamos ekonomikos plėtrą. Pavyzdžiui, 2008–2009 m. tarpbankinės palūkanų normos litais tam tikrais laikotarpiais viršijo net 10 proc., o COVID-19 pandemijos metu tarpbankinės palūkanų normos eurais išliko neigiamos, – priminė jis. Pandemijos metu Lietuvos valdžios institucijos, skatindamos ekonomiką ir paremdamos nukentėjusius darbuotojus ir verslą, galėjo daug pigiau skolintis ir taip sušvelninti ekonomikos nuosmukį.

Jo teigimu, narystė euro zonoje leidžia skolintus išteklius eurais Lietuvai pasiekti žemesne kaina, dažnai – net už neigiamas palūkanų normas. Gyventojų ir įmonių vidutinė naujų paskolų palūkanų norma per COVID-19 pandemiją taip pat išliko praktiškai nepakitusi.

Lietuvos gyventojai taip pat vertina ne tik naudą savo piniginei, bet ir poveikį Lietuvai. Gyventojų nuomone, buvimas euro zonoje pagerino šalies ekonomikos perspektyvas, užtikrino finansinį stabilumą, prisidėjo prie geresnių sąlygų verslui ir sumažino skolinimosi palūkanų normas. Įsivesdama eurą Lietuva sustiprino savo nacionalinį saugumą dar glaudesne integracija su Vakarų demokratinio pasaulio struktūromis. Lietuvos bankas primena, kad Eurobarometro apklausa taip pat parodė, kad gerokai išaugo respondentų Lietuvoje dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl turimos euro valiutos – 2021 m. netgi tapome vieni pirmaujančių euro zonoje pagal atsakymą į tokio pobūdžio klausimą.

Kodėl palankumas eurui taip žymiai išaugo būtent dabar? Neabejotinai svarbiausias įvykis yra COVID-19 pandemija ir jos sukeltas ekonominis šokas.

Nusivylimas nebegrįš?

"Ar pasibaigus pandemijai palankumas eurui nesubliūkš? – dar vieną temą paliečia L.Jurkšas. – Tikėtina, kad artimiausiais metais jau nebegrįšime į 2017 m. užfiksuotas palankumo eurui žemumas. 6,5 metų euro zonoje šalies gyventojams ir įmonėms leido geriau įvertinti euro teikiamą naudą. Lietuvos banko apklausų duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją lietuviai labiausiai vertino šiuos euro teikiamus pranašumus: išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant, didesnį euro patikimumą, sparčiau vykstančią pajamų konvergenciją su kitomis euro zonos valstybėmis. Įmonių savininkams pastebimiausia nauda buvo palengvėjusi prekyba su kitomis šalimis."

Be to, po euro įvedimo vidutinis darbo užmokesčio ir senatvės pensijos augimas Lietuvoje gerokai paspartėjo ir viršijo infliaciją. Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, vidutiniškai išaugo 75 proc. (palyginus 2021 m. pirmojo ir 2020 m. antrojo–ketvirtojo ketvirčių duomenis su visų 2014 m. duomenimis), arba 7,5 karto daugiau, nei vidutiniškai paaugo prekių ir paslaugų krepšelio kainos. 2014 m. pabaigoje vidutinis atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, Lietuvoje sudarė apie 550 eurų, o 2021 m. pirmąjį ketvirtį jis jau pasiekė beveik 970 eurų. L.Jurkšas daro išvadą, kad pajamų augimui jau kurį laiką viršijant vidutinį kainų augimą, mūsų šalies gyventojų nuomonių pusiausvyra krypsta euro pusėn.

Brangimo mitas dėl valiutų paneigtas

Didžiausią pesimizmą dėl euro nuo pat įvedimo 2015 m. kėlė dalies visuomenės nuomonė, kad kainos taps vokiškos, o atlyginimai liks lietuviški. Deja, ši nuomonė nepagrįsta jokiais faktais. Lietuvai įsivedus ES valiutą, oficiali statistika rodė, kad vidutinės kainos sumažėjo beveik procentu, didelės infliacijos Lietuvoje nebuvo, nors daugelis žmonių pajuto prekių pabrangimą. Vis dėlto tokią statistiką tuo metu lėmė kiti veiksniai – atpigusi nafta, kviečiai, pieno produktų perteklius dėl Rusijos embargo ir kt. Šios prekės itin svarbios kasdienio vartojimo krepšeliui ir tuo metu pridengė kylančias kitų prekių ir paslaugų kainas.