- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos oro uostai skaičiuoja daugiau kaip 4 mln. perskraidintų keleivių per šių metų vasarą. Sėkmingiausia, tuo pačiu ir rekordinė, bendrovei buvo vasaros pabaiga - rugpjūtį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartuose suskaičiuota net 618 tūkst. išvykstančiųjų.
Lyginant su 2017 m. vasara, šiemet pervežta 21 proc. (apie 700 tūkst.) daugiau keliautojų. Kaip teigiama Lietuvos oro uostų pranešime, keleivių atžvilgiu šių metų rugpjūtis buvo geriausias mėnuo bendrovės istorijoje, kuriam daugiausiai įtakos turėjo atsiradusios naujos skrydžių kryptys.
„Pagrindinės intensyvaus augimo priežastys - komandos pastangomis su oro vežėjais suderintos naujos verslo ir atostogų kryptys Lietuvos oro uostuose bei skrydžiai didesnio tipo orlaiviais. Pasiektiems įmonės rezultatams teigiamai atsiliepė ir žemų kaštų oro bendrovių bei tradicinių oro vežėjų pridėti papildomi savaitiniai skrydžių dažniai ir palankesnis tvarkaraštis, siūlantis patogesnius jungiamuosius skrydžius.
Įtakos sparčiam augimui turėjo ir daugiau reikšmingų faktorių. Vienas jų - šią vasarą išaugo užsakomųjų skrydžių paklausa, kuri lėmė ir ženkliai padidėjusius keleivių srautus“, - teigė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Geriausių rezultatų šių metų vasaros sezonu pasiekė sostinės oro vartai. Juose, lyginant su praėjusių metų šiltuoju laikotarpiu, keliautojų skaičius augo net 41 proc. (iki 928 tūkst.).
Taip pat, Lietuvos oro uostų duomenimis, ženkliai augo tradicinių oro bendrovių pervežtų keleivių skaičius, kurios dažniau vykdė skrydžius verslo kryptimis bei siūlė platesnį ir patogesnį jungiamųjų maršrutų tinklą. Užtikrintą 6 proc., t.y. 13 tūkst. keleivių augimą fiksavo Palangos oro uostas. Pagrindinės augimo priežastys - tradicinių oro bendrovių pridėti papildomi savaitiniai skrydžiai, taip pat palankesnis tvarkaraštis, siūlantis patogesnius jungiamuosius skrydžius.
Antras pagal dydį Kauno oro uostas pasibaigus šių metų vasarai pranešė apie 27 proc. mažesnį keleivių rodiklį, atitinkamai buvo perskraidinta 208 tūkst. mažiau keleivių nei pernai. A. Stikliūno teigimu, nors skaičius mažesnis palyginti su praėjusių metų vasaros sezonu, kuomet Kauno oro uoste dėl minėtų rekonstrukcijos darbų buvo sutelkti didžiausi keleivių srautai, tačiau oro bendrovių, nuolatos skrendančių iš Kauno, keleivių ir skrydžių apimtys sparčiai augo.
„Visų puikių šių metų vasaros rezultatų nebūtume pasiekę be mumis pasitikinčių Lietuvos ir užsienio keliautojų ir profesionalios bei veržlios Lietuvos oro uostų komandos. Kryptingas bendrovės augimas yra geriausias komandos dedamų pastangų, nuolatinių derybų su oro vežėjais įvertinimas. Na, o lūkesčius viršiję vasaros rezultatai skatina mus ir toliau užtikrintai eiti pirmyn, siūlyti dar daugiau galimybių ir patogumų keleiviams ir verslo atstovams bei su dar didesne energija kibti į laukiančius metų darbus“, - sakė A. Stikliūnas.
2018 metų vasaros sezonu, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu periodu, Lietuvos oro uostuose iš viso atsirado 12 naujų strategiškai svarbių skrydžių krypčių, kurias noriai rinkosi keleiviai. Vilniaus oro vartai pradėjo skraidinti 8-iomis kryptimis ir siūlė keliautojams vykti į Agadiro, Atėnų, Gdansko, Niurnbergo, Astanos miestų, taip pat Milano Malpensos ir Korfu salos oro uostus.
Vilniaus oro uoste šių metų vasarą darbą pradėjo naujas oro vežėjas - „SCAT Airlines“. Iš Kauno oro uosto lėktuvai pradėjo kilti keturiomis naujomis kryptimis - į Burgaso, Žironos, Riminio, Varšuvos miestų oro uostus. Iš čia keleivius skraidinti ėmė naujos oro linijos „LOT Polish Airlines“.
Iš viso vasaros sezono metu Lietuvos oro uostuose buvo siūlomos 79 unikalios kryptys. Iš Vilniaus oro uosto lėktuvai skrido 60-čia krypčių, Kauno - 20-čia, o iš Palangos oro uosto buvo skrendama 9-iomis kryptimis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus27
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...