„Vilniuje būsto įperkamumas trečiąjį šių metų ketvirtį šiek tiek smuktelėjo dėl paspartėjusio kainų augimo, tačiau vilniečiai vis tiek gali įpirkti keturiais kvadratiniais metrais didesnį būstą nei prieš metus. Sparčiausiai būsto įperkamumas augo Kaune − net 15 punktų, Klaipėdoje gyventojų galimybės įpirkti būstą gerėjo panašiu tempu kaip ir Vilniuje“, − pranešime sako Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Kaip rodo „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas, Baltijos šalių sostinėse įperkamumo kreivė pasuko žemyn. Per metus būsto įperkamumas Taline nukrito beveik 6 punktais, Rygoje – 8, o naujo būsto įperkamumas Latvijos sostinėje krito beveik 20 punktų. 

Anot V. Šimkaus, būsto kainų tendencijos buvo gana panašios visuose penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose.

„Lietuvos didmiesčiuose vidutinė būsto kvadrato kaina didėjo panašiu tempu, apie 5-7 proc. Vilniuje būstas brango sparčiausiai per dvejus metus − apie 7 proc. Pagrindinėmis kainų augimo priežastimis ir toliau išlieka sparčiau brangstantys senos statybos butai bei auganti naujos statybos dalis sandorių struktūroje. Tuo tarpu Rygoje ir Taline būsto brangimas paspartėjo ir siekė atitinkamai 11 ir 8 proc.“, − komentuoja jis.

Dėl darbuotojų trūkumo ir metų pradžioje vykusios mokesčių reformos atlyginimai į rankas Lietuvos miestuose tebeauga apie 15 proc. per metus. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje atlyginimų augimas, lyginant su pernai metais, yra prislopęs ir nuo būsto kainų augimo atsilieka 3-4 proc.

Vilniaus rinkos aktyvumas siekia visų laikų aktyvumo rekordo, o Klaipėdoje ir Kaune būsto rinka yra aktyviausia per pastarąjį dešimtmetį. Vertinant pagal sandorių skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų, Talino rinka net aktyvesnė nei Vilniaus. Ryga rinkos dinamiškumu atsilieka.

„Nuomos pajamingumas, rodantis, kokią dalį buto kainos sudaro metinės jo nuomos pajamos, Vilniuje išlieka stabilus ir yra labai artimas istoriniam vidurkiui. Tai reiškia, kad butų nuomos kainos šalies sostinėje didėjo panašiais tempais, kaip ir jų pardavimo kaina“, − pranešime sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, palyginimui, Kaune nuomos pajamingumas pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sumažėjo, o tai reiškia, kad butai brango sparčiau nei didėjo nuomos kainos. Vis tik Kaune nuomos pajamingumas vis dar viršija 7 proc. ir yra aukščiausiais tarp didžiųjų Lietuvos miestų. 

„Nuo pardavimo kainų atsiliekanti nuomos kaina signalizuotų apie perkaistančią būsto rinką ir galimai mažėsiančią jo paklausą. Kol kas to nė viename Lietuvos mieste nematome. Nors maždaug penktadalis butų įsigyjama investiciniais tikslais, panašu, kad jie sėkmingai išnuomojami, o nuomos kaina nemažėja“, − komentuoja N. Mačiulis.

Vidutinės būsto paskolų palūkanų normos trečiąjį ketvirtį Lietuvoje išliko nepakitusios ir siekė 2,6 proc. Latvijoje ir Estijoje jos šiek tiek didėjo ir pakilo iki 2,9 procento.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad ECB palūkanų artimiausius dvejus metus didinti neturėtų, o ir po to jų augimas bus labai nuosaikus.