Jis taip pat pabrėžia, kad sprendimai dėl konkrečių veiklų atlaisvinimų turėtų būti priimami remiantis ne hipotetiniais prioritetais, bet galimybe užtikrinti saugumą.

„Yra ekstremali situacija, ir nėra taip, kad negalėtume ar nenorime dirbti. Su mumis net nediskutuojama, kokios yra aplinkybės ir kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti, kad sektorius veiktų saugiai. Veiklos neturėtų būti skirstomos remiantis kažkokiais hipotetiniais prioritetais. Kultūra ir renginiai yra toks pat žmogaus poreikis kaip ir nusilakuoti nagus. Tai kodėl dabar yra nustatytas kažkoks prioritetiškumas, o ne veiklos skirstomos į saugias ir nesaugias?“, – Eltai sakė jis.

V. Petreikis teigė, kad renginių industrijos atstovams „niekas neduoda nei paramos, nei plano.“ 

„Kaip skelbia Vyriausybė, parama yra horizontali. Mes jos gauname praktiškai tiek pat, kiek ir kiti, mažiau nukentėję sektoriai. Kol parama nebus vertikali, ji nėra nei reikšminga, nei reali. Didžioji dalis renginių įmonių (...) per pastaruosius metus veikė mažiau, gal 20 proc. Jei tokioms įmonėms taikoma tokia pati parama, kaip ir, pavyzdžiui, 30 proc. pajamų netekusiems knygynams, kurie gali prekiauti internetu, ta parama iš viso yra mažareikšmė“, – kalbėjo jis.

Kaip Eltai teigė V. Petreikis, RIA pasigenda Vyriausybės įsitraukimo sprendžiant sektoriui kylančius sunkumus.

„Esame išsiuntę dešimtis raštų įvairiausioms institucijoms, įskaitant ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ir jokių konkrečių atsakymų, kaip bus gelbėjamas šis sektorius, kol kas nesame gavę. Kiekvieną kartą pasakoma, kad galioja tos priemonės, kurios galioja visiems, jūsų sektorius yra toks pat kaip visi, ir nemanome, kad jis yra labiau nukentėjęs, ar reikalinga kažkokia konkretesnė, tikslesnė pagalba. Bent jau tokią poziciją iš Vyriausybės turime šiandien“, – tvirtino RIA valdybos pirmininkas.

Anot V. Petreikio, dėl užsitęsusio veiklos ribojimo bei trūkstamo aiškaus pagalbos plano renginių sektoriui gresia bankrotai bei nemokumas.

„Natūralu, kad gresia nemokumas, bankrotas, gresia ir daugiau problemų dėl įvyksiančios grandininės reakcijos. (Renginių industrijos – ELTA) įmonės dažniausiai nebankrutuoja, problemos kyla dėl nesumokėtų mokesčių ir neatsiskaitymų su partneriais, tiekėjais, patalpų nuomotojais. Renginių sektoriaus įmonės yra labai glaudžiai susijusios su kitais sektoriais“, – sakė jis.

Anot V. Petreikio, karantinas ypač sunkus technines paslaugas teikiančioms įmonėms.

„Ypatingai daug problemų šiuo metu kyla technines paslaugas teikiančiose įmonėse, kuriose yra ir labai daug darbuotojų, ir padarytos labai didelės kapitalo investicijos. Akivaizdu, kad ilgainiui tai virs dar didesne bėda. Reikia suprasti, kad jokia įmonė labai ilgai negali nedirbti neturėdama pagalbos ir jokių realių perspektyvų“, – Eltai teigė jis.

ELTA primena, kad lapkričio 7 d. Lietuvoje įvestas visuotinis karantinas. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.

Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki vasario 28 d.