Dėl pernai vykusio pirmojo konkurso sąlygų institucijas kritikavę ekspertai sako, jog antrajame valstybė plėtotojams pasiūlė geras sąlygas.

„Daugiau lėmė tarptautinė situacija, bendra ekonominė pasaulyje. Investavimo į jūrinio vėjo energetiką banga yra nuslūgusi, gal, kaip stebime pasaulyje, ji vėl kyla, bet yra dar labai žemumose. Matyt, tas laikas nebuvo pats tinkamiausias šiam konkursui“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

„Visos rinkos šiuo metu pakankamai dažnai mato neigiamas elektros kainas. Bet pagrindinė priežastis tikriausiai būtų pinigų kaina ir kapitalo prieinamumas. Tai yra pagrindiniai dalykai. (...) Nieko nuostabaus, kai turi rinktis, kur statyti ir kiek tau pinigai kainuos. Manau, kad čia yra normalu“, – BNS teigė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Linas Sabaliauskas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį pranešė, kad konkursas neįvyko sulaukus tik vieno dalyvio paraiškos – ją pateikė anksčiau tokių planų neturėjusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.

Kad konkursas įvyktų, jame turėjo dalyvauti bent du dalyviai. Rinkos dalyviai ir ekspertai antrąjį aukcioną laikė patrauklesniu, nes jame buvo numatyta galimybė pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

M. Nagevičiaus teigimu, antrojo konkurso sąlygos „buvo neblogos“: valstybė pasiūlė paramos modelį – vadinamąją sandorio dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference, CfD) schemą, atliko poveikio aplinkai vertinimą.

„Praktiškai viskas, dėl ko kritikavome pirmą konkursą, kas buvo nepadaryta, tos problemos buvo ištaisytos“, – tikino rinkos atstovas.

L. Sabaliauskas irgi mano, kad valstybės institucijos parengė geras konkurso sąlygas.

„Tos sąlygos tikrai ne pagrindinę įtaką turėjo. Jos netipinės tiems projektams, bet viskas evoliucionuoja. Su šiuo projektu nesakyčiau, kad galime kaltinti institucijas. Nes ir laiko buvo pasiskaičiuoti visiems bent metai, ir PAV padarytas. Nematau, kad valdžia kažką padarė ne taip“, – BNS kalbėjo jis.

VERT narė Jelena Dilienė pirmadienį sakė, jog susidomėjimą konkursu rodė užsienio kapitalo bendrovės, kritinių pastabų konkurso sąlygoms negauta.

M. Nagevičius neatmetė, kad nepalankų užsienio investuotojų požiūrį galėjo lemti menkas pasitikėjimas Lietuvos investicine aplinka, taip pat reputacinė žala po pirmojo konkurso. Jį, pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį, laimėjo „Ignitis renewables“, tuo metu Lenkijos koncernas „Orlen“ dalyvavo tik simboliškai pasiūlęs minimalią 5 mln. eurų kainą. 

„Aiškiai buvo parodyta, kad prioritetas suteikiamas vienam vystytojui. Tai nesuteikia drąsos ateiti“, – kalbėjo M. Nagevičius.

Tuo metu L. Sabaliauskas pabrėžė, jog didžiausią įtaką investuotojų apsisprendimui turėjo Lietuvos geografinė padėtis.

„Manau, kad čia yra neaiškumas, kas per tą laiką įvyks šitoje geografinėje erdvėje. Pasiskolinsi brangiai pinigus, tada turėsi neaiškią ateitį. Manau, kad dauguma pasirinko, kad šiuo momentu geriau palaukti ir pagalvoti ką daryti“, – teigė rinkos atstovas.

Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti „Orlen“, pernai apie tokius ketinimus kalbėjo ir Danijos atsinaujinančios energetikos įmonės „European Energy“ atstovai. Jie pirmadienį BNS tikino persigalvoję dėl per didelių projekto rizikų.

Energetikos ministerija pranešė, jog konsultuosis su rinkos dalyviais ir atnaujins konkurso sąlygas.

Pirmąjį be valstybės pagalbos vystomą 700 MW galios 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės vėjo parką  „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – pernai laimėjo pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.