Prognozuodami, kad šiemet valstybės biudžetas pajamų iš akcizų surinks maždaug dvigubai mažiau nei planuojama, rinkos dalyviai taip pat ragina valdžią akcizų planus derinti su kitomis šalimis.

„Siūlome pasiimti prancūzų, belgų praktiką, bet kurios šalies, nesvarbu, įrankiai sukurti, kurių pagalba daromas dalinis akcizų grąžinimas. Komerciniam transportui grąžinamas akcizo skirtumas tarp kaimyninių šalių“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „Circle K“ degalinių tinklo vadovas Baltijos šalyse Skirmantas Mačiukas.

„Matome, kad akcizų kėlimas suplanuotas 2026–2027 metais, bet nesuplanuotas 2028–2030 metais. Siūlome 2026 metų kėlimą stumtelti per metus. Per tą laiką gal mūsų kaimynai irgi taps socialiai atsakingi ir pakels. Be to, per tą laiką būtų galima įsivesti (...) dalinį grąžinimą, kad susigrąžintume tranzitinį transportą“, – kalbėjo Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas.

Pasak S. Mačiuko, kompensacijos vežėjams už kuro kainų skirtumą suvienodintų degalų kainas Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Lenkijoje, todėl verslas ir gyventojai dažniau piltųsi kurą Lietuvoje.

Mano, kad valstybė iš degalų akcizų nesurinks norimų pajamų

Verslo skaičiavimais, šių metų sausį–balandį biudžeto pajamos iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), įvertinus ir pernai gruodžio pirkimus, išaugo 7,4 proc. iki 304,3 mln. eurų. Atmetus gruodžio sandorius, akcizų surinkta 0,3 proc. mažiau – 282,4 mln. eurų.

Ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, tai rodo, jog nors surenkama daugiau įplaukų iš akcizų, mažėjus degalų pardavimams surenkama mažiau PVM.

„Pabaigsime metus arba su nedideliu praradimu, arba nedideliu pliusu biudžete (...) privertę gyventojus mokėti daugiau už dyzeliną, (...) sumažinus pardavimus. Išlaikome daugmaž panašias pajamas ir padedame sukaupti biudžetą Lenkijai“, – kalbėjo A. Bartkus.

Rinkos dalyviai taip pat prognozuoja, kad 17,4 mln. eurų iš akcizo per keturis metų mėnesius surinkusi valstybė nepasieks 2025 metų degalų akcizų surinkimo plano: bus surinkta tik pusė jo – 100 mln. eurų.

„Geriausiu atveju surinksime maždaug pusę“, – teigė K. Čeredničenkaitė.

„Degalų turizmas“

Rinkos dalyviai įspėja, kad didinami kuro akcizai skatina „degalų turizmą“ – dauguma vežėjų ir vartotojų degalus pilasi ne Lietuvoje, degalinių tinklai praranda pajamas,

„Dyzelinas tapo brangiausiu regione. Turime atsiradusį degalų turizmą, kai litro dyzelino (...) (akcizų – BNS) skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos tapo 13 centų. Lietuvos nenaudai“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Jos teigimu, litras dyzelio šiemet pabrango 13 centų, benzinas – 8 centus.

Rinkos dalyvių duomenimis, pirmus keturis metų mėnesius dyzelino pardavimai smuko apie 15 proc. palyginti su tuo pat metu pernai – jo parduota 73 mln. litrų mažiau.

Jų teigimu, Lietuvoje šiemet sausį–balandį Lietuvos degalinės gavo 111,2 mln. eurų mažiau pajamų nei tuo pat metu pernai, o atsinaujinančių degalų pardavėjai – 36 mln. eurų.

Pasak rinkos dalyvių, 90 proc. apklaustų vežėjų degalus pilasi Lenkijoje. 

„Tai realiai yra vidutinio Lietuvoje esančio tinklo apyvarta – 25–30 degalinių tinklo įmonė su 300–400 darbuotojų uždaroma. Šita apyvarta išvažiuoja į Lenkiją arba Švediją“, – sakė S. Mačiukas.

Kaip rašė BNS, finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas kiek anksčiau antradienį sakė, kad vasaros pabaigoje–rudens pradžioje paaiškės, ar akcizų politiką reikėtų koreguoti. Jo teigimu, kol kas labiausiai neramina tai, kad jei Lietuva ir toliau didintų akcizą dyzelinui, joje vienintelėje dyzelino akcizas būtų didesnis nei benzino.

Pernai priėmus vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą, akcizas benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetiniams produktams nuo sausio padidintas 6 centais už litrą (be PVM).