„Pasaulinę ekonominę krizę sukėlė godumas materialinėms vertybėms“, – lrt.lt teigė Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Donatas Savickas. Jis priduria, kad dėl to kalti tiek vartotojai, lengva ranką ėmę paskolas, tiek iš to lobę bankininkai.

Tačiau su tokia nuomone sutinka ne visi lrt.lt kalbinti šalies bankininkai.

Ekonomistas R. Lazutka sako, kad bankai skolino lengva ranka, tačiau tą daryti juos vertė ir konkurencija.

Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Donatas Savickas teigia, esą didžiąja dalimi pasaulinę ekonomikos krizę sukėlė ne bankai, bet „žmonių godumas materialinėms vertybėms“.

„Vartotojų nori vartoti kuo daugiau, vartoti į priekį,avansu (vartotojai, tai tie žmonės, kurie neuždirbę pinigų jau nori juos išleisti). Jie ima iš banko pinigus, o po to kaltina banką, kad jis paskolino jiems. Niekas gi per prievartą pinigų nedavė“, – apie vieną, prie krizės atvedusią pusę, pasakoja bankininkas.

„Bankininkai irgi žmonės. Jie irgi nori didesnį atlyginimą gauti. Jeigu atlyginimas priklauso nuo to, kiek jis paskolų parduoda, tai jis irgi stengiasi daryti taip, kad gautų daugiau (kalbu neišsikirdamas vien tik bankininkų, apie žmones apskritai)“, – priduria bankininkas D. Savickas. 

Krizė dėl prieš 20 metų išduotų blogų paskolų

Tuo metu „DnB Nord“ vyriausias analitikas Rimantas Rudzkis antrina, kad krizę sukėlė prieš 15–20 metų prasidėję ekonomiai procesai ir nepagrįsti kreditų išdavimai. „Pinigų masė pūtėsi daug greičiau negu augo prekių ir paslaugų visuma“, – sako finansų analitikas.

„Mūsų paskutinės krizės ištakos yra burbulo, susikūrusio JAV ir susijusio su visiškai nepagrįstu nekilnojamo turto kreditų išdavimu“, – priduria pašnekovas.  

Antra vertus, skandinaviško kapitalo komerciniame banke dirbantis R. Rudzkis mano, kad dabar dažnai vartojama sąvoka „bankų godumas“ yra ne visai teisinga. Anot jo, Lietuvoje bankai nebuvo godūs, o tiesiog „nepakankamai įvertino, jog paskolų portfelis Baltijos šalyse auga pernelyg greitai“.

„Skandinaviniai bankai jokio ypatingo godumo nerodė. [...] Jie priiminėjo kreditus su labai maža palūkanų marža, tokia pačia kaip Europoje. [...] Jie Lietuvai nedarė jokio skirtumo, nors galėjo brangiau išdavinėti kreditus“, – tikino banko vyriausias analitikas.

R. Lazutka: Lietuvos bankai skolino lengva ranka

Anot ekonomisto Romo Lazutkos, žiūrint formaliai, bankai nepažeidė Centrinio banko nustatytų reikalavimų, tačiau teigti, kad kreditų dalinimas visiškai neprisidėjo prie kilusios krizės, negalima.

„Kas paskatino Lietuvoje tą blogą situaciją? O gi tai, kad bankai davė paskolas keldami nedidelius reikalavimus. Paskolai gauti pakakdavo, kad pajamos vienam šeimos nariui siektų 500 litų.

Vėlgi negalima jų kaltinti, kadangi bankai tarpusavyje konkuravo. Bankas, jeigu nori pritraukti daugiau klientų, mažina tuos reikalavimus klientui, tarkime, apie jo pajamas. Negali sakyti, kad jie kalti – jeigu kuris nors iš jų būtų nedalinęs tų paskolų, tai būtų išstumtas iš rinkos arba nebūtų turėjęs pelno .

Jeigu kas nors kaltas, tai valstybė ir centrinis bankas, kuris turi tuos dalykus numatyti ir atitinkamai daryti įtaką“, – dėstė ekonomistas.

R. Lazutka pabrėžė, kad „rinkos ekonomika grįsta godumu“.

Nenori valstybės priežiūros

Ekonomistai tarpusavyje nesutaria, ar bankų sistemai iš tikrųjų yra būtina didesnė valstybės kontrolė.

Bankų asociacijos prezidentas S. Kropas neabejoja, kad stabilizavusis bankininkystės sistemai, ateityje ją bus kurį laiką bandoma reguliuoti labiau nei iki šiol, tačiau abejoja, ar tai bus naudinga. „Istorija rodo, kad per didelis reguliavimas priveda prie nelabai gerų rezultatų, kadangi efektyvumas dėl to smarkiai nukenčia“, – sako jis.

„Akivaizdu, kad kurį laiką dabar bus polinkis į didesnį reguliavimą, bet abejoju, ar pavyks išvengti visų sričių gero reguliavimo rizikos vertinimo, nes rinkos visuomet eina prieky reguliuotojo“, – kalbėjo pašnekovas.

Antra vertus, S. Kropas priduria, kad krizę sukėlę ir bankų lobizmas, kuriuo buvo siekiama išvengti didesnės kontrolės.