Anot jos, keleivių vežimo apimtys šalyje per 2024 m. didėjo 16 proc. ir pasiekė aukščiausią rodiklį per pastarąjį dešimtmetį.
Teigiama, kad augimą daugiausia lėmė vietinių maršrutų paklausa ir viešųjų paslaugų įsipareigojimų pagrindu teikiamos paslaugos.
Tarptautinis keleivių vežimas išliko ribotas, tuo metu krovinių vežimo apimtys Lietuvoje ir Europoje aptariamu laikotarpiu sumažėjo po 2 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2016 m.
Nors vietiniais maršrutais krovinių vežimo apimtys Lietuvoje augo 9 proc., tarptautiniais maršrutais jie smuko penktadaliu, o nuo 2022 m. – 50 proc. Mažėjimą lėmė silpnėjanti ekonominė veikla, paklausos mažėjimas, kainų svyravimai, infrastruktūros sutrikimai ir karo Ukrainoje poveikis.
IRG-Rail ataskaitoje taip pat pažymėjo, kad prieiga prie geležinkelių infrastruktūros ir toliau išliko palankesnė keleivių vežėjams. 2024 m. mokestis už keleivio kilometrą šalyje sumažėjo beveik 40 proc. iki 0,40 centų ir buvo vienas mažiausių Europoje, mažiau mokėjo tik Suomija (0,35 centų).
Tuo metu krovinių vežėjams tenkanti finansinė našta išlieka didelė – Lietuvoje jie už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra vidutiniškai mokėjo 1,18 cento už vienos tonos krovinio pervežimą vieną kilometrą – 2,2 karto daugiau nei Europoje (0,53 centų).
Duomenys taip pat atskleidė, kad Lietuvoje keleivių vežimas generuoja 3 proc. infrastruktūros pajamų, kai Europoje – apie 91 proc. Priešinga situacija stebima krovinių vežime: Lietuvoje net 97 proc. geležinkelių infrastruktūros mokesčių sumokėjo krovinių vežėjai, Europoje – tik 9 proc.
2024 m. keleivių vežėjų pajamos už keleivio km Lietuvoje didėjo 1 proc. iki 17,7 cento, Europoje – 2 proc. (iki 16,78 cento).
Krovinių vežimo vidutinės pajamos per tą patį laikotarpį augo apie 3 proc. (iki 4,71 cento).
Naujausi komentarai