„Šiuo metu Vyriausybės programa yra derinama ir turime įvairių minčių – greičiausiai nebus solidarumo mokesčio tokio, kokį mes jį supratome. Jis buvo labiau momentinis mokestis, kuris buvo surištas su EURIBOR didėjimu“, – penktadienį „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo I. Ruginienė.

„Dabar turime idėjų, kurias norime prasitestuoti su LB. Žadame eiti ne skausmingu, o tikslingu ir geru keliu“, – tikino paskirtoji premjerė.

I. Ruginienė leido suprasti, kad nesureikšmina kritikos, kuri pasigirsta pasirodžius iniciatyvoms labiau apmokestinti bankus. Anot jos, galima kelti klausimus ir patiems bankams.

„Bankai visada kritikuoja, bet lygiai taip pat mes irgi turime klausimų bankams. Pavyzdžiui, dėl paslaugų prieinamumo“, – sakė I. Ruginienė.

„Reikia matyti visas medalio puses, tačiau diskusijos su bankais neabejotinai bus“, – tikino socialdemokratė.

ELTA primena, kad solidarumo mokestį įvedęs 2023-ųjų gegužę, Seimas pernai vasarą pritarė siūlymui jį pratęsti vieneriems metams – prognozuota, kad taip gynybos tikslams per 2025 metus būtų sugeneruota 60 mln. eurų.

Mokesčio tarifas ir toliau, kaip ir 2023 m., skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas.

Finansų ministerijos duomenimis, už 2023 m. bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio.

Planais parlamente registruoti siūlymą iki 2028-ųjų pratęsti šių metų pabaigoje besibaigiantį bankų solidarumo įnašą dalinosi „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Surinktos lėšos iš solidarumo mokesčio naudojamos gynybos reikmėms.