Komentuodamas Rusijos sprendimą dabar imtis „Nord Stream“ dujotiekio remonto, energetikos ekspertas, TSPMI dėstytojas Romas Švedas sako, kad Rusija eina įprastu keliu – bando įgelti sau politiškai palankioms šalims Vokietijai ir Italijai.

„Dabar Rusija atakuoja Vakarų Europą prisidengdama techniniais argumentais, pavyzdžiui, fitosanitarija. Šiuo atveju remontuojamas dujotiekis stabdo tiekimą Vakarų Europai. Bando padaryti poveikį toms šalims, kurios yra politiškai palankiausios Rusijai – Vokietijai ir Italijai. Mano vertinimu, bando dar padaryti žalą, įgelti tol, kol dar gali įgelti, nes, kaip žinia, Vakarų Europa intensyviai ruošiasi energetikos išteklių importo uždraudimui tam, kad nefinansuotų karo“, – komentavo R. Švedas.

Vokietija nerimauja, kad pasibaigus remontui, dujotiekio „Gazprom“ taip ir nebeatidarys. Rusiškų dujų importas – kol kas vis dar silpniausia Europos vieta. 

„Tikėtina, kad Rusija nebeįjungs šio dujotiekio ir dabar ji mėgins maksimaliai gąsdinti, šantažuoti Vakarų Europą, bandydama išsireikalauti kažkokių nuolaidų jos atžvilgiu“, – teigė R. Švedas.

„Gazprom“ dujų tiekimą mažina ir Italijai. Pastaroji iš Rusijos importuoja apie 40 proc. Italijai reikalingų dujų. Dalis atsargų atiteka šiuo metu uždarytu „Nord stream“ vamzdynu.

Visiškai dujas V. Putinas jau yra užsukęs Lenkijai, Bulgarijai ir Danijai. Be Italijos ir Vokietijos tiekimas apribotas Prancūzijai ir Slovakijai.

Dėl trūkumo dujų kainos nuo praėjusių metų pradžios jau išaugo aštuonis kartus, tad nors dujų Europai rusai parduoda mažiau, bet jos brangesnės ir pelnai tik didėja.

Kitų regionų dalis Rusijos eksporte yra labai maža, tarkime, Azijai tenka tik apie 15 proc. Rusijos dujų eksporto, kas reiškia, kad jie turės deginti tas dujas ir niekur neeksportuoti.

„Už 20 proc. dujų dabar gauna daugiau, negu eksportuodama visą 100 proc. Tai reiškia, kad V. Putinui iš principo apsimoka labai nedidelį kiekį transportuoti vamzdynu“, – kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Dalis ekonomistų abejoja, ar V. Putinas ryšis dujotiekį uždaryti. Europai tenka du trečdaliai Rusijos eksportuojamų dujų ir naftos.

„Kitų regionų dalis Rusijos eksporte yra labai maža, tarkime, Azijai tenka tik apie 15 proc. Rusijos dujų eksporto, kas reiškia, kad jie turės deginti tas dujas ir niekur neeksportuoti. Man asmeniškai atrodo matematiškai ir ekonomiškai nelogiška“, – skaičiavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Vis dėlto V. Putinas neprognozuojamas, tad Vakarai ruošiasi juodžiausiam scenarijui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Europa jau imasi priemonių. Yra kalba, kad gali būti atidarytas didžiulis telkinys, kuris buvo uždarytas dėl žemės drebėjimo tikimybių Groningene, Olandijoje. Taip pat visur yra atidaroma visa eilė anglinių elektrinių, net ir Prancūzijoje“, – tikino D. Kreivys.

Vokietija ir Olandija supirko visus pasaulinėje rinkoje esamus SGD plaukiojančius terminalus.

„Europai buvo rekomenduota iš anksto pasirūpinti ir užpildyti požemines gamtinių dujų saugyklas. Taip pat Europa, visų pirma Vokietija ir Olandija supirko visus pasaulinėje rinkoje esamus SGD plaukiojančius terminalus“, – tvirtino R. Švedas.

Lietuva „Nord stream 1“ dujotiekio uždarymo pasekmes labiausiai pajustų per eksportą.

„Vokietija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinkoje – tenka apie 11–12 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių. Ilgalaikis dujų nutraukimas reikštų tam tikrų Vokietijos sektorių recesiją, darbo vietų praradimą“, – aiškino A. Izgorodinas.

Lietuva pirmoji atsisakė rusiškų dujų. Šalį visiškai aprūpina Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas, tad Lietuvai, skirtingai nei kitoms Europos valstybėms, dujų trūkumas negresia. Esant reikalui Lietuva galėtų dujomis aprūpinti ir kaimynes – Latviją, Estiją, Suomiją ir Lenkiją.

„Pirmiausia sau, pažiūrime, kiek mums reikia, o tada jau skirstome kitiems mūsų kaimynams“, – sakė D. Kreivys.

Jei Rusija vis dėlto nuspręstų „Nord stream 1“ po dešimties dienų neatidaryti, dujų kaina galėtų dar kilti, bet nebe taip drastiškai. 

„Trumpu laikotarpiu kaina gali dar šiek tiek išaugti, bet logiškai žiūrint, ji jau tokia didelė, kad didesnė dujų kaina reikštų galimą nuosmukį euro zonos ekonomikai, mažesnį dujų suvartojimą ir atitinkamai mažesnį Rusijos dujų eksportą“, – analizavo A. Izgorodinas.

Prieš trejus metus „Gazprom“ Europai tiekė 500 mln. kubinių metrų dujų per dieną. Liepos pradžioje skaičius sumažėjo iki 140 mln., o artimiausioms dešimčiai dienų – iki 75 mln. kubinių metrų per dieną. Anot ekspertų, šiuo metu Europa turėtų bent šeštadaliu sumažinti dujų suvartojimą, kad galėtų apsieiti be rusiškų dujų.