Rusijai vakar įgyvendinus savo grasinimus ir uždraudus lietuviškų pieno produktų importą, mūsų šalies bendrovėms teko stabdyti eksportą, o valstybės institucijos puolė karštligiškai ieškoti problemos sprendimo. Tačiau kol kas, rodos, ne itin sėkmingai.

Versijos vis keičiasi

Kelias dienas grasinimais švaistęsis Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos "Rospotrebnadzor" vadovas Genadijus Oniščenka vakar išsiuntinėjo raštus savo šalies muitinėms, kuriuose nurodė stabdyti lietuviškų pieno produktų importą.

Motyvuodama susilpnėjusia pieno produktų kokybės priežiūra Lietuvoje, "Rospotrebnadzor" tarnyba oficialiai įvardijo tris Lietuvos pieno perdirbėjus – "Pieno žvaigždes", "Rokiškio sūrį" ir "Žemaitijos pieną".

"Rospotrebnadzor" pranešime nurodoma, kad "Pieno žvaigždžių" gamybos varškė "Svalia" ir "Žemaitijos pieno" grupės įmonės "Šilutės Rambynas" sūrio lazdelės neatitinka sanitarinių bei epidemiologinių reikalavimų. "Svalios" jogurte, anot Rusijos tarnybos, pritrūko bifido bakterijų ir jogurto kultūrų.

Be to, kai kuriuose "Svalios" ženklo produkcijos gaminiuose "Rospotrebnadzor" neva aptiko ftalatų, "Rokiškio sūrio" jogurto su miško uogomis riebumas taip pat esą neatitinka reikalavimų.
"Pieno žvaigždžių" gaminama pieniška avižų košė esą neatitiko skonio ir kvapo testo reikalavimų.

O Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius dienraščiui vakar tvirtino, kad pažeidimų neva radę rusai turėtų pateikti ir įrodymų, o jų kol kas nėra.
"Girdėjau gal jau kokias septynias versijas, ko jie ten rado", – iš Briuselio, kur pirmininkavo ES Tarybos vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų darbo grupės posėdžiui, vakar sakė J.Milius.

Kalbėtis nori tiesiogiai

VMVT vakar išsiuntė oficialų paklausimą "Rospotrebnadzor". Rašte atsakingos Rusijos institucijos prašoma pateikti detalią informaciją, pagrindžiančią Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytas lietuviškų pieno produktų saugos, kokybės ar ženklinimo neatitiktis. Ši informacija leistų VMVT išanalizuoti padėtį ir imtis būtinų priemonių trūkumams pašalinti.

Lietuvos žemės ūkio atašė "Rospotrebnadzor" vadovui taip pat perdavė oficialų kvietimą susitikti su VMVT direktoriumi aptarti susidariusios situacijos.

Tiesa, pats G.Oniščenka į susitikimus su atsakingais mūsų šalies pareigūnais neskuba ir sako, kad norėtų kalbėtis tiesiogiai su pieno perdirbėjais.

"Kol kas dar nežengtas net elementarus žingsnis į priekį. Sėskime ir išsiaiškinkime. Girdime kažkokius psichopatijos lygio pareiškimus, kažkas praktikuojasi literatūros mene, reikšdami patosinius pareiškimus. Be to, tai daro tie žmonės, kurie, mano nuomone, turėtų kontroliuoti kokybę. Todėl ši isterija, bejėgiškumas, kurį demonstruoja tiek politinės, tiek vykdomosios šios jaunos valstybės valdžios institucijos, mus nuteikia tam, kad mes sakome: prisimindami savo buvusių tėvynainių, tarp jų ir lietuvių, patirtį geriau susėskime su perdirbėjais ir išsiaiškinkime", – interviu Rusijos televizijos kanalui "Rosija 24" sakė G.Oniščenka.

J.Milius, dienraščio paklaustas, ar nesusidaro įspūdis, kad Rusija apskritai vengia dialogo ir tiesiog siuntinėja nuo vienos institucijos prie kitos, teigė, jog į tokius klausimus turėtų atsakyti politikai.

"Aš nesu politikas, tik dirbu savo darbą. Tačiau galiu pasakyti, kad anksčiau tokiais klausimais bendradarbiaudavome su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba "Rosselchodnadzor" ir bendradarbiavimas buvo labai konstruktyvus. Bet šįkart nutiko kitaip, nes priemonių ėmėsi "Rospotrebnadzor", – sakė J.Milius.

Žvalgosi pagalbos

Ką daryti dėl Lietuvos pienininkų problemų, šiandien bus svarstoma Vyriausybėje. Neatmetama, kad Lietuva gali prašyti Europos Komisijos (EK) kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad EK ir pati jau svarsto tokią galimybę.

"Gavau ryte informacijos iš EK, kad jie klausimą dėl PPO svarsto, bet prašė viešai neinformuoti – bus priimti tam tikri sprendimai", – Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Be kita ko, jis teigė, kad, norint kreiptis į PPO, reikia surinkti konkrečių faktų, kaip ribojama prekyba su Rusija, o kol kas tokių faktų dar nėra. Tačiau, anot jo, jau aišku, ką EK darys toliau.

"Mes, jau dirbdami su EK, turim tam tikros informacijos, kas bus daroma toliau, tačiau ir vėl aš turiu pasakyti, kad jų – EK – pageidavimu ta informacija negali būti viešinama. Reikia suvokti, kokios reikšmės ir svarbos yra šitas klausimas. Tai yra užsienio politika ir reikia sutelktai dirbti – noriu pasakyti politikams Seime, Vyriausybėje ir prezidentūroje. Nes tikriausiai už užsienio politiką visi atsakingi", – LRT radijui vakar kalbėjo premjeras.

Lietuvos nuolatinis atstovas prie PPO Albinas Zananavičius sakė, kad lietuviškų pieno produktų importo į Rusiją ribojimo klausimas PPO gali būti svarstomas dar šį mėnesį.

"Galiu pasakyti tik tiek, kad šį mėnesį planuojamas posėdis, kuriame ši problema gali būti iškelta, ir tam jau gavome preliminarų EK pritarimą", – portalui eversus.lt sakė A.Zananavičius.
Pasak jo, jei būtų nuspręsta kreiptis į PPO ir skųsti Rusiją dėl jos veiksmų, nagrinėjimas gali užtrukti iki dvejų metų, todėl šią padėtį pirmiausia bandoma išspręsti greičiau – politinėmis priemonėmis.

Situaciją stebi ir kaimynai

Lietuvos pienininkų situaciją atidžiai stebi ir Latvija bei Estija. Neramiausia turėtų būti latviams, nes iš šios šalies Lietuvos pienininkai atsiveža nemažai žaliavos, tačiau užsidarius Rusijos rinkai tiek latviško pieno mūsų šalies perdirbėjams nebereikės.

Latvijos žemės ūkio ministrė Laimdota Straujuma vakar pareiškė, kad dėl Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams nukentės ir Latvija.

Jos žodžiais, Lietuva eksportuoja į Rusiją apie 39 proc. pieno produkcijos, o Latvija į Lietuvą išgabena apytikriai penktadalį pieno, todėl kyla klausimas, ar Lietuvos pieno perdirbėjai pirks žaliavos Latvijoje, jei Rusijos rinka jų produkcijai taps nebeprieinama.

Be to, pasak L.Straujumos, Rusijai sustabdžius lietuviškų pieno produktų importą, jie gali plūstelėti į Latviją, ir čia bus atidžiai stebima, ar nebandoma jų realizuoti dempingo kainomis.
Ministrė pabrėžė, kad Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba paragino į Rusiją eksportuojančius Latvijos pieno perdirbėjus skirti ypatingą dėmesį produkcijos kokybei.

Ministrės teigimu, Latvija gali padidinti pieno produktų eksportą į Rusiją, tačiau tam eksporto leidimus iš Rusijos turėtų gauti daugiau Latvijos pieno perdirbėjų.

O Estijos pieno sąjungos vadovas Janusas Murakas nemano, kad Lietuvos problemos gali turėti didelės įtakos jo šalies pienininkams.

"Be abejo, tai neigiamai atsilieps aktyviai į Lietuvą eksportuojantiems Estijos pieno perdirbėjams. Be to, Lietuvos pieno perdirbėjai gali surengti kampaniją Estijoje. Tačiau esminių permainų Estijos pieno rinkoje laukti neverta", – agentūrai BNS sakė J.Murakas.

Jo žodžiais, paklausa tarptautinėje pieno produktų rinkoje dabar gana didelė, ir Lietuvos gamintojams neturėtų kilti didelių sunkumų realizuojant produkciją, nors ir ne pačiomis geriausiomis sąlygomis.

"Bet kuriuo atveju, paklausa tarptautinėje rinkoje iki pavasario bus stabili. O Estijos rinka Lietuvos pieno perdirbėjams yra per maža ir nelabai svarbi", – pridūrė J.Murakas.

Komentaras

Tadas Poviliauskas
Banko "Finasta" analitikas

Pirmą pusmetį didžiausią dalį pajamų iš pardavimo Rusijoje gavo "Pieno žvaigždės". Nepriklausomų valstybių sąjungos (NVS) šalyse bendrovė gavo apie 47 proc. visų pajamų. Atmetus kitas NVS šalis, bus apie 35–40 proc. pajamų Rusijoje. Daug metų "Pieno žvaigždės" buvo ekspertės ir turėjo Rusijos dalį, buvo  užkariavusios nemažą dalį sūrių rinkoje. Aišku, labiausiai nukentės "Pieno žvaigždės". Daug produktų specialiai skirta Rusijos rinkai, šiai rinkai skirti prekės ženklai buvo populiarūs.

Mažiausiai nuostolių dėl to turėtų patirti "Žemaitijos pienas". Jo rinkos dalis pagal pajamas Rusijoje yra mažiausia – apie 20 proc. viso pardavimo.

Įmonių patirti nuostoliai bus geriausiai matomi paskutinio šių metų ketvirčio finansiniuose rezultatuose. Į naujienas neigiamai reaguoja ir investuotojai, tačiau pagrindiniai įmonės akcininkai gali bandyti palaikyti stabilią įmonių akcijų kainą.

Turiu tokį pastebėjimą, kad "Pieno žvaigždžių" ir "Rokiškio sūrio" atžvilgiu nemažą įtaką akcijų kainai turi pagrindinių akcininkų pirkimai per biržą ar ne per biržą. Manau, kad gali būti palaikoma tam tikra kaina. Tarkim, gali būti bandoma pirkti savas akcijas, pagrindiniai akcininkai neleis, kad būtų labai didelis kritimas.

Gerai bent tiek, kad ES eksporto rinkos yra stiprios, ten turbūt tam tikrą produktų dalį galima nukreipti pakankamai geromis sąlygomis.