S. Jakeliūnas: reikės spręsti ne tik dėl biudžeto, bet ir dėl praėjusios krizės

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šį rudenį svarstys ne tik kitų metų biudžeto ir mokestinių pakeitimų klausimus, bet ir narplios praėjusios krizės pamokas, o komiteto pirmininkas galimai dalyvaus ir teisminiame procese dėl pensijų reformos.

Komitetas trečiadienį pirmą kartą šį rudenį rinksis tartis dėl Seimo rudens sesijos darbų programos. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Eltai sakė, kad daugiausiai diskusijų rudenį veikiausiai prireiks tariantis dėl kitų metų biudžetų.

„Taip pat norima baigti su nekilnojamuoju turtu susijusio Kredito įstatymo pakeitimus dėl skolinimo užsienio valiuta. Svarstysime ir, tikiuosi, šią sesiją priimsime pakeitimus dėl delspinigių skaičiavimo skolinantis nekilnojamajam turtui. Nusimatę ir papildomai diskutuoti bei apsispręsti dėl pozicijos dėl grynųjų pinigų ribojimo“, – sakė S. Jakeliūnas.

Be to, bus atnaujintas komiteto tyrimas dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius.

„Trečiadienio susitikime nusibrėšime planus, ką kviesime į apklausas. Šią sesiją šis darbas taip pat bus gana intensyvus“, – teigė S. Jakeliūnas.

Taip pat, nors komitetas tiesiogiai su tuo nesusijęs, bet S. Jakeliūnas gali dalyvauti Konstitucinio Teismo procese dėl pensijų reformos.

„Man gali tekti dalyvauti, jeigu bus priimtas svarstyti tas 30 Seimo narių kreipimasis. Tai vėlgi gali užimti laiko ir reikės skirti dėmesio“, – aiškino komiteto pirmininkas.

ELTA primena, kad pirmadienį pirmajame Seimo rudens sesijos posėdyje pristatyta sesijos darbų programa. Programoje yra apie 600 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 118, prezidentė Dalia Grybauskaitė – 11, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 300 įstatymų projektų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis posėdyje sakė, kad viena svarbiausių užduočių įgyvendinant Vyriausybės programą bus patvirtinti 2019 m. valstybės bei savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Juose ir toliau numatomi socialinės atskirties mažinimo akcentai – didinti vaiko pinigus ir paramą jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti.

S. Jakeliūno minėtą tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, atlikti pavedė Seimas.

Šį sprendimą Seimas priėmė, atsižvelgdamas į tai, kad iki šiol nėra sistemiškai įvertintos ir apibendrintos 2009-2010 metų krizės Lietuvoje priežastys, vietiniai ir regioniniai veiksniai ir aplinkybės, turėję įtakos beveik 15 proc. bendrojo vidaus produkto nuosmukiui, iki 18 proc. išaugusiam nedarbo lygiui, daugiau kaip tris kartus padidėjusiai valstybės skolai, 20 proc. ir daugiau kritusioms nekilnojamojo turto kainoms, didelio masto įmonių bankrotams, gyventojų nemokumui ir emigracijai.

Komitetas įpareigotas atsakyti į klausimus, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1-9,4 proc.

Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005-2008 metais ir kt.

Tyrimas, palyginti su ankstesne versija, yra išplėstas, numatoma, kad bus nagrinėjama ir finansų politika prieš krizę, būsto paskolų politika, kiti klausimai.

Išvadas Seimui žadama pateikti iki kitų metų balandžio 15 d.

Taip pat liepą grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl valdančiųjų priimtos pensijų reformos atitikties Konstitucijai.

Parlamentarai teigia, kad nauja pensijų reforma galimai paneigia antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėtus lūkesčius.

Kreipimesi Seimo nariai taip pat akcentuoja, kad anuitetų rinkos monopolizavimas valstybės rankose galimai pažeidžia Konstituciją.

Parlamentarai taip pat pažymi ir tai, kad „automatinis“ asmenų iki 40 metų įtraukimas galimai pažeidžia konstitucinius sutarčių laisvės, nuosavybės neliečiamumo, lygiateisiškumo ir vartotojų teisių apsaugos principus, kadangi remiamasi tylėjimo, kaip sutikimo principu, kuris tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių teisėje paprastai nelaikomas sutikimu sudaryti sutartį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių