- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalbėdamas apie valdžios skatinimą įmonėms pradėti testuoti darbuotojus dėl COVID-19 infekcijos greitaisiais antigenų testais, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad papildomų lėšų testų pirkimams paremti nėra numatyta. Jis priduria, kad verslui šiuo metu skiriama nemenka parama, kurios lėšomis pasinaudojus testai galėtų būti perkami.
„Valstybė iš tikrųjų yra patvirtinusi nemažai verslą skatinančių programų, šių metų biudžete numatytas maždaug milijardas eurų būtent ekonomikai, darbo vietoms išsaugoti. Tie pinigai, be abejo, pasiekia verslą ir iš tikrųjų galvojame, kad žymiai efektyviau yra remti ekonomiką, verslus per tokias horizontalias programas, kurios, be abejo, visų pirma, yra nutaikytos į tuos verslus ir įmones, kurios patiria didžiausius sunkumus, jos yra tikslingesnės“, – LRT radijui sakė prezidento patarėjas.
Nors S. Krėpšta sutiko, kad antigenų testų pirkimas įmonėms reiškia papildomas išlaidas šalia ir be to patirtų nuostolių, jis pažymėjo, kad visgi ne visos įmonės apskritai patyrė nuostolių dėl koronaviruso pandemijos.
„Taip, tai yra papildomos išlaidos. Bet, kita vertus, mes matome, kad ir įmonių ekonominė situacija praėjusiais metais buvo labai skirtinga. Turėjome tikrai didelę dalį įmonių, kurioms praėję metai buvo rekordiškai geri, ir matėme rekordinius pelnus. Be abejo, buvo tų įmonių, kurios susidūrė su dideliais sunkumais“, – kalbėjo jis.
Tad, anot S. Krėpštos, verslai papildomus kaštus perkant antigenų testus galėtų padengti iš valstybės teikiamos paramos, kadangi tai būtų tikslingas ir sąžiningas žingsnis.
„Mes galvojame, kad tos horizontalios sukurtos programos, kurios labiau remia tas įmones, kurios nukentėjo smarkiau praėjusiais metais, jos yra tikslingesnės ir sąžiningesnės, teisingesnės. Tai būtent per šias programas įmonės, kurioms trūksta finansų, galėtų pasinaudoti taip pat dengiant ir papildomus kaštus dėl antigenų“, – sakė S. Krėpšta.
„Na, o tos įmonės, kurios tikrai atrodo puikiai finansine prasme, tikrai tos išlaidos darbuotojų saugumui užtikrinti neturėtų joms daryti reikšmingos neigiamos finansinės įtakos“, – pridūrė jis.
Savarankiškos įmonės nuo trečiadienio gali pildyti prašymus subsidijoms gauti. Joms iš viso numatyta 50 mln. eurų.
Subsidijas galės gauti tos įmonės, kurių metinė apyvarta krito ne mažiau kaip 30 proc. nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos iki 2021 metų sausio 31 dienos, palyginti su atitinkamu 2019–2020 metų laikotarpiu.
Subsidijos sieks 25 proc. nuo pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Tai pirmasis kvietimas teikti subsidijų paraiškas. Antrasis kvietimas bus skirtas nesavarankiškoms, su kitais subjektais susijusioms įmonėms. Tam numatyta 100 mln. eurų.
Taip pat nuo trečiadienio įmonės gali pretenduoti į lengvatinių paskolų priemonę. Joms numatyta 30 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...