- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybę, darbdavius ir profsąjungas vienijanti Trišalė taryba antradienį nepriėmė bendro sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, todėl Vyriausybei, kuri ir priims galutinį sprendimą, teiks skirtingus pasiūlymus.
Vyriausybė, remdamasi naujausiu ekonominės raidos scenarijumi kitiems metams, pasiūlė Trišalei tarybai kitais metais MMA didinti nuo 400 iki 430 eurų. Anksčiau ji siūlė MMA didinti iki 420 eurų.
„Pagal patikslintas Finansų ministerijos prognozes, vidutinis darbo užmokestis auga, rodikliai ženkliai pasikeitė, palyginti su gegužės duomenimis, todėl pagal skaičiuojamą formulę MMA galima didinti iki 430 eurų“,– antradienį tarybos posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Po mokesčių pertvarkos, kurios metu sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, minimali alga „ant popieriaus“ siektų 554,27 euro, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Minimalaus darbo užmokesčio kėlimas yra susijęs su ekonomikos augimo vaisių paskirstymu visiems bei pajamų nelygybės mažinimu. Lietuvos ekonomika auga gana sparčiai, todėl mūsų tikslas, kad tą pajustų visi Lietuvos gyventojai, o ne keletas. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas būtinas ir dėl kainų augimo, kuris palietė visus žmones“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Ministro pirmininko patarėjas Lukas Savickas posėdyje sakė, kad dėl MMA didinimo gali būti vėl sprendžiama kitų metų pavasarį, Finansų ministerijai paskelbus atnaujintas makroekonominės prognozes. Tokiu atveju MMA galėtų didėti nuo liepos 1 dienos.
Profsąjungos siūlė minimalią algą nuo 2019-ųjų sausio padidinti iki 430 eurų, o nuo liepos – iki 450 eurų, tačiau šio siūlymo taryba nepriėmė, todėl profsąjungos siūlys ją nuo sausio didinti iki 450 eurų.
Tuo metu darbdavių organizacijų atstovai Vyriausybei teiks dvi nuomones. Vieni jų siūlys MMA didinti iki 420 eurų, o Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovai – ją diferencijuoti ir nustatyti skirtingą Vilniuje bei regionuose, proporcingai vidutiniam darbo užmokesčiui. Be to, anot jų, didėjant atlyginimams, neturėtų didėti mokestinė našta dirbantiems pagal verslo liudijimą.
Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi būti 45-50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą. Lietuvos bankas gegužę pasiūlė, kad MMA turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Šių metų sausį MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų.
Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas reglamentuoja, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. 2018 metų liepos duomenimis, minimalią algą gavo apie 47,7 tūkst. darbuotojų. Darbo užmokestį iki minimalios algos gauna apie 99,6 tūkst. darbuotojų.
Premjero pozicija
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad įvertinus atnaujintas darbo užmokesčio augimo prognozes, nuo sausio minimali mėnesio alga gali siekti 430 eurų.
„Galėtų būti tarp 420 ir 430 eurų“, – antradienį interviu LRT radijui sakė S. Skvernelis.
Pasak premjero, Trišalė taryba turėtų laikytis pozicijos, kad minimali alga būtų siejama su Finansų ministerijos pateikiamomis vidutinio mėnesinio užmokesčio prognozėmis.
Anot S. Skvernelio, remiantis ankstesniais duomenimis siūlyta nustatyti 420 eurų minimalią mėnesinę algą, bet rugsėjo 12 dieną prognozės buvo pagerintos, todėl „galima kalbėti apie šiek tiek didesnę minimalią algą“.
Trišalė taryba antradienį ketina galutinai nuspręsti, kiek nuo kitų metų turėtų didėti minimalus darbo užmokestis (MMA). Profsąjungų atstovai žada ir toliau laikysis pozicijos, kad ji turi siekti 450 eurų, darbdavių atstovai siūlo nustatyti skirtingą MMA regionuose.
Premjeras teigė, kad 450 eurų minimali alga iškreiptų darbo rinką.
„Tikrai tokiam skaičiui galima pritarti, kadangi norisi, kad ta minimali alga būtų didesnė. Bet ji gali iškreipti pačią darbo rinką, nes galiausiai kalbame apie darbo užmokestį, kuris mokamas nekvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims, todėl tas atotrūkis tarp reikalingos kvalifikacijos darbo užmokesčio ir jo neturėjimo gali iš esmės išnykti“, – kalbėjo premjeras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai3
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės3
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...