„Visų pirma, ką mes turime sau atsakyti, ar jis realus Lietuvoje ir Lenkijoje. (...) Mums reikia atsakyti į klausimą, ar iki 2030 metų mes sugebėsime užtikrinti, kad nuo Lenkijos ir pilnai per Lietuvą mes turėtume šitą ruožą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė E. Sabutis.

„Lietuvai aktualu, kad iki 2030 metų jis būtų bent jau Lietuvoje“, – pridūrė ministras.

E. Sabutis pabrėžė, kad šis projektas yra itin svarbus nacionaliniam saugumui.

„Mes žiūrime ypatingai per nacionalinio saugumo prizmę. Tai buvo akcentuota ir mano, tai buvo akcentuota ir prezidento, – kad pagrindinis dalykas į kurį turime akcentuotis, yra ne tik krovinių vežimas, ne tik keleivių vežimas, bet ypatingai karinių krovinių gabenimas pasinaudojant „Rail Baltica“. Tai žiūrint per šitą prizmę 2030 metai yra tikrai šauktukas ir ta riba, į kurią reikia orientuotis“, – kalėjo E. Sabutis.

Jis pranešė, kad Lenkija jau paskelbė rangovo konkursą dėl 100 kilometrų „Rail Baltica“ vėžės tarp Balstogės ir Elko tiesimo.

Mums reikia atsakyti į klausimą, ar iki 2030 metų mes sugebėsime užtikrinti, kad nuo Lenkijos ir pilnai per Lietuvą mes turėtume šitą ruožą.

„Lenkijoje, berods, praeitą savaitę buvo paskelbta žinia, kad nuo Balstogės iki Elko jau bus tiesiamas šimto kilometrų ruožas, nuo Elko iki Lietuvos sienos nėra jau labai daug“, – sakė E. Sabutis.

Lenkijos žiniasklaida sausio 7-ąją skelbė, kad Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytojos „PKP Polskie Linie Kolejowe“ bendrovė „PKP Polskie Linie Kolejowe. Centrum Realizacji Inwestycji“ paskelbė 100 km ilgio geležinkelio ruožo tarp Balstogės ir Elko modernizavimo rangovo konkursą, kurio preliminari vertė – apie 6 mlrd. zlotų (apie 1,32 mlrd. eurų), o darbus planuojama baigti 2029 metais.

Lenkijoje šalia „Rail Baltica“ trasos bus tiesiama ir elektros jungtis „Harmony Link“. 

Ministras kalbės su latviais ir estais

E. Sabutis taip pat sakė ketinantis dėl tolesnio projekto vystymo netrukus diskutuoti ir su Latvijos bei Estijos ministrais.

„Su kolegomis iš Latvijos ir Estijos dar tokių platesnių diskusijų aš asmeniškai neturėjau. Buvo tiktai pasikalbėjimai telefonu, šitas klausimas buvo paliestas, bet jau planuojami susitikimai su kolegomis Latvijoje ir Estijoje, tas klausimas yra pats pagrindinis, apie kurį mes kalbėsimės“, – sakė E. Sabutis.

Latvijos prokurorai praėjusių metų gruodį pradėjo tyrimą dėl galbūt netinkamo valstybės lėšų „Rail Balticai“, panaudojimo – speciali Latvijos parlamento komisija nustatė, kad dėl didelio aplaidumo ir nepatvirtintų projekto pakeitimų jo išlaidos išaugo keturis kartus – nuo mažiau nei 6 mlrd. eurų iki beveik 24 mlrd. eurų.

Iš pradžių buvo numatyta, kad „Rail Baltica“ tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos sostinių bus baigta 2025 metais. Tačiau jam smarkiai pabrangus ir gerokai vėluojant paskelbta, kad projekto įgyvendinimas užsitęs iki 2030 metų.

Estija, Latvija ir Lietuva iki šiol turi sovietmečio laikų plačiosios vėžės geležinkelių tinklus.

Baltijos šalys pradėjo įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ tikėdamosi, kad regione, kur gyvena apie šešis milijonus žmonių, atsiras daugiau prekybos ir logistikos galimybių.