„Kartu su Baltijos šalimis kuriame vieningą kapitalo rinką. Tai sudėtinga, tačiau pradėjome nuo mažo žingsnelio, nuo nedidelio elemento, kurį vėliau būtų galima integruoti į Europos Sąjungos kapitalo rinką“, – pirmadienį Lietuvos banko metinėje ekonomikos konferencijoje kalbėjo R. Šadžius.

MSCI (Morgan Stanley Capital International – ELTA) indeksas praėjusiais metais nusprendė regioniniu mastu konsoliduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas siekiant sudaryti ir prižiūrėti bendrą Baltijos šalių indeksą. Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde sveikino šį žingsnį ir teigė, kad Europa galėtų pasimokyti iš Baltijos šalių patirties.

„Mane žavi Baltijos šalių patirtis, ir kad ir ko išmoktumėte iš tokio savotiško Baltijos šalių prekybos rinkų sujungimo, manau, kad tai būtų turtinga patirtis į einant priekį“, – pažymėjo ji.

Vis dėlto R. Šadžius mano, jog Europai dar reikia padaryti labai daug, siekiant kapitalo rinkų sąjungos. Pasak jo, didžiosios valstybės turi nustoti teikti prioritetą savo trumpalaikiams interesams ir atsižvelgti į bendrus Europos interesus.

„Kartais viena ar dvi didelės šalys tiesiog blokuoja tolesnes diskusijas. Manau, kad indėlių draudimo sistema yra labai geras pavyzdys, kai šis blokavimas tęsiasi jau daugelį metų (...) dėl žmonių nesugebėjimo kažkaip suprasti, kad net jei esi labai didelis, tavo vidaus problemos neturėtų būti pritaikytos visai sąjungai“, – aiškino jis.

Mato problemą: europiečiai bijo rizikuoti

ECB vadovės teigimu, šiandien Europa turi priimti sprendimus dėl savo ateities, jeigu ji nori susitvarkyti su ekonominiais, saugumo ir klimato iššūkiais. Svarbiausias žingsnis, anot jos, yra įtikintis gyventojus investuoti savo santaupas o ne laikyti jas banke.

„Problema ta, kad turime sutelkti 800 mlrd. eurų per metus, jei norime būti realistai, ir jei norime įvykdyti savo įsipareigojimus dėl Paryžiaus susitarimo, jei norime apsisaugoti saugumo požiūriu, ir jei norime pereiti į skaitmeninį amžių“, – pabrėžė Ch. Lagarde.

„Turime sugebėti pasiūlyti patikimą instrumentą tiems, kurie nori sutaupyti šiandien, o Europoje turime didžiulį taupymo mastą. 15,7 proc. namų ūkių pajamų Europoje yra sutaupoma, tačiau kur jos taupomos? Laikant grynuosius pinigus arba banko indėliuose. Tikriausiai tai nėra pats efektyviausias būdas panaudoti savo pinigus“, – kalbėjo ji.

Yra daug santaupų, bet jos guli bankų sąskaitose, o mums reikia jas investuoti, kad galėtume finansuoti Europos ekonomiką. 

Pasak R. Šadžiaus, Europa turi pasiūlyti investavimo instrumentus, kuriais gyventojai pasitikėtų ir prisiimti už šį pasitikėjimą tam tikrą riziką, tačiau jis sutiko, kad yra kultūrinių priežasčių, dėl kurių bendrija vengia imtis tokių veiksmų.

„Tai yra kultūrinė problema, ir šis bendravimas tarp skirtingų šalių bei keitimasis patirtimi turėtų būti svarbi žmonių finansinio švietimo dalis“, – teigė Lietuvos finansų ministras.

Latvijos atstovas Europos Komisijoje Valdis Dombrovskis taip pat teigė, kad jei gyventojai nuspręstų investuoti kapitalo rinkose, tai galėtų duoti reikšmingą postūmį Europos ekonomikai.

„Yra daug santaupų, bet jos guli bankų sąskaitose, o mums reikia jas investuoti, kad galėtume finansuoti Europos ekonomiką. (...) Kalbant apie investicijų grąžą, kapitalo rinkos iš tikrųjų yra pranašesnės už bankų indėlius ir vyriausybės obligacijas“, – teigė jis.

Eurokomisaras tikino, kad klausimas dėl kapitalo rinkų sąjungos yra aukštai Komisijos darbotvarkėje, tačiau žengti šiam žingsniui reikalinga didžiulė politinė valia iš visų bendrijos šalių, nes sistema reikalauja tam tikro teisinės aplinkos suderinamumo.

„Patirtis kuriant visos Baltijos šalių kapitalo rinką, kuri yra gera iniciatyva ir kurią remia Europos Komisija, taip pat reikalauja tam tikro teisėkūros suderinimo tarp valstybių narių, o tai nėra trivialu net tarp 3 mažų ir panašiai mąstančių šalių, tokių kaip Baltijos šalys. Įsivaizduokite, kiek darbo reikėtų norint padaryti tą patį 27 Europos valstybėse“, – pažymėjo V. Dombrovskis.

Kapitalo rinkų sąjunga iš esmės reiškia biurokratinių kliūčių tarp atskirų Europos Sąjungos valstybių panaikinimą, visame bloke sukuriant vieningą kapitalo rinką. Sukūrus kapitalo rinkų sąjungą, įmonės turėtų daugiau galimybių pritraukti finansavimą.

Šie Europos Komisijos planai svarstomi nuo 2015 metų.

ES taip pat siekia padrąsinti smulkiuosius investuotojus investuoti į vietines finansų rinkas, kad atsirastų daugiau kapitalo žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

Praėjusių metų bankininkystės kongrese Ch. Lagarde pasisakė už Europos vertybinių popierių biržų priežiūros instituciją, kuri padėtų įveikti Europos kapitalo rinkos susiskaidymą.

Stipri Jungtinių Valstijų kapitalo rinka jau kelis dešimtmečius pasikliauna standartizuota Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) priežiūra, o Europoje tiesioginė priežiūra daugiausia vykdoma nacionaliniu lygmeniu, tuomet sakė Ch. Lagarde.