Nors situacija verčia griebtis už galvos, panašu, kad daliai žmonių tokie pokyčiai nėra netikėti. Kilsiančias elektros kainas nurodė prognozuoją 42 proc. gyventojų, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

14 proc. spalio mėn. vykusios apklausos dalyvių teigė, kad jų išlaidos už elektrą išaugo daugiau nei 20 proc., 41 proc. fiksavo iki 20 proc. siekiantį augimą. Analogiškos 2020 m. spalį atliktos apklausos rezultatai buvo kiek kitokie. Tuomet apie išaugusias namų ūkio išlaidas elektrai pasisakė dvigubai mažiau žmonių – 24 proc. Didesnį nei 20 proc. kainų augimą pastebėjo vos 4 proc., iki 20 proc. – penktadalis apklaustųjų.

Labiausiai išlaidos šiemet augo didžiųjų šalies miestų gyventojams – tarp jų buvo daugiausiai fiksavusių didesnes nei 20 proc. išlaidas – 17,1 proc., kai tarp kitų miestų – 12,5 proc., mažų miestelių ir kaimiškų vietovių – 11,1 proc.

Įdomu, jog praėjusių metų apklausos dalyviai nuspėjo būsimą elektros kainų augimą. Paklausti, kaip per artimiausius dvejus metus (2021-2022 m.) keisis elektros kainos, 4 iš 10 (42 proc.) apklaustųjų išsakė nuomonę, kad jos didės, 32 proc. manė, kad nepakis, o 5 proc. tikėjosi elektros kainų sumažėjimo.

Pasak Martyno Gigos, bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktoriaus, šiemet elektra išties brango labiau, o tokio augimo priežasčių yra kelios: pernai pandemijos pristabdytas gamybos, prekybos ir vartojimo atsigavimas, lėmęs išaugusį elektros poreikį, kylančios žaliavų kainos, taršos mokesčiai, gamtinės sąlygos.

„Elektros energijos kaina yra veikiama daugelio skirtingų veiksnių, dalies kurių, tokių kaip gamtinės sąlygos ar ta pati pandemija, net neįmanoma prognozuoti. Dėl padidėjusios elektros energijos paklausos po pandemijos atsigaunančioje pramonėje šiemet elektra brango ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Be to, gamtines dujas ar anglį naudojančioms elektrinėms pakilo taršos mokesčiai, o tai atsispindėjo ir galutinėse sąskaitose vartotojams. Kainoms įtaką darė ir Šiaurės Europoje vykdyti atominių elektrinių priežiūros ir atnaujinimo darbai“, – sakoa bendrovės vadovas. 

Apklausa parodė ir tai, kad 33 proc. Lietuvos gyventojų sąskaitos šiemet išliko tokios pačios (pernykštėje apklausoje taip atsakiusiųjų buvo 60 proc.). 4 proc. respondentų nurodė, kad jų išlaidos už elektrą net sumažėjo (pernai tokių buvo 7 proc.). Komentuodamas faktą, kad nemaža dalis šalies gyventojų nepajunta kainų augimo ar net stebi išlaidų mažėjimą, M. Giga atkreipia dėmesį, jog kiekvieno vartotojo išlaidos elektrai gali skirtis, tai lemia pasirinktas elektros gamybos šaltinis – iškastinį kurą naudojančios elektrinės ar saulės jėgainės, taip pat pasirinktas elektros tiekėjas ir jo taikomi tarifai bei kiti veiksniai.

Jo teigimu, spalį užfiksuoti visuomenės pastebėjimai apie kainas skirtųsi analogišką apklausą atlikus šiandien, kadangi elektros energijos kainos dabar yra dar gerokai išaugusios ir kaip tik šiomis dienomis siekia naujus antirekordus.

„Nors lapkričio mėnesio pradžioje išaugusi elektros gamyba vėjo jėgainėse Baltijos regione „atpūtė“ žemesnes elektros kainas ir viltį, kad jos nekils, nepalankios kainų prognozės vis dėlto pildosi. Paskutinio lapkričio savaitgalio valandinė elektros kaina Lietuvoje tapo visų laikų rekordu, sukilusi net iki 422 Eur/MWh. Vidutinė šių metų lapkričio kaina siekia 127,82 Eur/MWh, o pernai lapkritį ji buvo triskart mažesnė – 41,19 Eur/MWh. Tad lapkričio sąskaitos už elektrą, tikėtina, nemaloniai nustebins dar daugiau gyventojų“, – aiškina M. Giga.

Bent jau artimiausiu metu „Elektrum Lietuva“ vadovas pataria nesitikėti elektros kainų kritimo. Prasidėjęs šaltasis sezonas ir vėstantys orai augina elektros vartojimą: kuo didesni šalčiai – tuo aukštesni kainų pikai. Be to, žiemą natūraliai mažėja elektros gamyba iš tokių atsinaujinančių šaltinių, kaip saulės elektrinės, o vėjo jėgainių darbui tiesioginę įtaką daro oro sąlygos: kuo labiau vėjuota, tuo daugiau elektros energijos pagaminama, tuo labiau mažėja elektros kaina. Tad dideli kainų svyravimai visu šaltuoju sezonu yra labai tikėtini.

„Nors tiesiogiai elektros kainų vartotojas paveikti negali, tačiau jo galioje yra keisti pasirinkimus. Vienas iš sprendimų – saulės energija: realūs vartotojų duomenys rodo, kad šis elektros šaltinis gali sumažinti sąskaitas iki 70 proc. Kitas variantas – elektros energijos tiekėjo, o kartu ir, labai tikėtina, pigesnio fiksuotos kainos sprendimo pasirinkimas tiems, kas sudarę su birža susietas elektros sutartis“, – pataria M Giga.  

Spalio 18-28 d. atliktame tyrime dalyvavo 1015 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.