Šaltalankių augintojai trina rankomis – derlius geras: ekologiniuose ūkiuose iš hektaro nuskinama po 2 tonas ir daugiau uogų.

„Šiais metais buvo labai daug kritulių ir mes turime derlių kaip laistomuose ūkiuose, tai atspindi ir derliaus, ir uogų dydis. Antras faktorius – pakankamai šalta vasara neleido vystytis daugeliui kenkėjų, kurie vasaros viduryje puola šaltalankius“, – sako Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos vadovas Gediminas Radzevičius. 

Lietuvoje yra apie 100 augintojų, šaltalankiais užsodinti 2500 hektarų žemės. Pasak mokslininkų, oranžinės uogos – natūralus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, stiprina organizmo atsparumą, puikus antioksidantas, šaltalankių aliejus mažina skausmą, gydo žaizdas.

Pasak augintojų, investicijos grįžta ne iš karto, o priežiūra reikalauja darbo.

„Jei nori verstis tiktai šaltalankiais, reikia turėti ne mažiau 10 hektarų. Skaičiuojant nuo ūkio įkūrimo, reikia ne mažiau kaip 5 metų, kad ūkis duotų grąžą. Tuomet būna pirmasis derlius, pirmuosius 4 metus derliaus neduoda. Labai reikia kreipti dėmesį į šaltalankių veisles“, – pasakoja šaltalankių augintojas Robertas Geištoraitis.

„Reiktų daugiau ir valstybės paramos mokymams tų žmonių, kurie naujai įkuria ūkius, jiems suteikti būtinų ekonominių, technologinių žinių. [Sodinant šaltalankius] reikia vengti priemolio, durpės, labai rūgščios dirvos. Sodinukus reikia rinktis pas patikimus augintojus, kad jie duotų garantiją, kad yra atskirti vyriški ir moteriški augalai“, – pataria G. Radzevičius.

Lietuvoje užaugintomis uogomis domisi saldainių fabrikai, vaisų perdirbėjai, pavieniai pirkėjai. Lietuviškos uogos keliauja į Vokietiją, Švediją, Norvegiją, Suomiją.