- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per 9 VMI pasitikėjimo linijos 1882 metus, institucija sulaukė daugiau nei 26 tūkst. pranešimų apie įvairius mokestinius pažeidimus.
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad nuo 2006 m. birželio, kai buvo įsteigtas vieningas VMI pasitikėjimo telefonas 1882, skirtas pranešti apie mokestinius pažeidimus, pagal gautą informaciją iš sąmoningų mokesčių mokėtojų, VMI nustatė per 31 mln. € (apie 107 mln. litų) nuslėptų mokesčių. Iš viso VMI pasitikėjimo linija sulaukė daugiau nei 26 tūkst. įvairių pranešimų, o šiemet mokėtojai institucijai jau daugiau nei 1000 kartų pranešė apie galimus mokesčių sukčiavimo atvejus.
„VMI pastebi, kad nepaisant kai kurių tyrimų skeptiškų vertinimų, Lietuvos gyventojų nepakantumas mokesčių slėpimui tikrai nemažėja: praėjusiais metais VMI sulaukė rekordinio pranešimų skaičiaus – 4200, t.y. per 500 pranešimų daugiau nei 2013 metais. Dėkodama už sąmoningumą VMI gali patikinti, kad kiekvienas gaunamas pranešimas yra svarbus, jo turinį vertina institucijos analitikai ir nedelsiant priima sprendimus dėl efektyviausių veiksmų“, - pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, primindamas, kad dalį gautos informacijos VMI panaudoja ir vėliau tikrindama rizikingas įmones.
Nuo pasitikėjimo telefono 1882 įkūrimo VMI kas mėnesį sulaukia vidutiniškai apie 250 pranešimų apie pastebėtus įvairius mokestinius pažeidimus: mokamus atlyginimus „vokeliuose“, gaunamų pajamų neapskaitymą, kvitų neišdavimą, nelegalų darbą ir kt. Remdamasi gauta informacija VMI nustatė apie 20 mln. litų (5,62 mln. €) išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio („vokelių“), per 1,3 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų. 2014 metais gyventojai nurodė, kad dažniausias „vokelių storis“ – nuo 600 iki 1000 litų, tačiau neretai buvo pranešama apie neoficialų atlyginimą, didesnį nei 2000 litų.
Pastebima tendencija, jog daugiausiai informaciją pasitikėjimo telefonu pateikia didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai, o pagal telefonu suteiktą informaciją daugiausiai finansinių nusižengimų per devynerius metus pranešta apie įmones veikiančias pramonės gamybos ir prekybos, statybos ir statybinių medžiagų, pramogų ir poilsio verslo sektoriuose. Pastaraisiais metais pastebima, jog daugėja gyventojų pranešimų apie pastebėtus mokestinius pažeidimus elektroninės prekybos versle.
VMI primena, kad apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai taip pat gali pranešti užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, kuria naudojantis apie pažeidimus pranešti tapo dar paprasčiau: mokesčių mokėtojas gali pažeidimo vietoje nufotografuoti, padaryti audio ar video įrašą, pažymėti pastebėto pažeidimo vietą žemėlapyje ir šią informaciją perduoti tiesiai VMI. Programėle „Pranešk“ daugiausiai (apie 30 proc. pranešimų) pateikiama apie viešojo maitinimo įmones, kuriose neišduodami kasos aparatų fiskaliniai kvitai, o tik pateikiamos išankstinės sąskaitos, taip neapskaitant gautų grynųjų pinigų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...