- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau praėjo daugiau nei dvi savaitės, kai Lietuvoje apsipirkinėjama tik su galimybių pasais. Kaip jos atrodė, kokios tendencijos išryškėjo, domėjosi LNK.
„Labai priklauso nuo to, kuo prekiauja parduotuvės. Mes susirinkome būtinosiomis prekėmis, maistu prekiaujančių trijų prekybos tinklų duomenis. Turime situaciją, vaizdą, kaip atrodo prekyba, srautai ir apyvartos parduotuvėse, kurios veikė su galimybių pasu ir be galimybių paso. Su šitais duomenimis mes galime pamatyti galimybių paso įtaką prekybai, įtaką žmonių lankomumui“, – pasakojo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
„Pirma savaitė buvo stebėjimo savaitė, galvojome, kad gal žmonės susipirko prieš galimybių paso taikymą, prieš rugsėjo 13 d., bet dabar jau yra dvi pilnos savaitės. Matome, kad kas ketvirtas pirkėjas neatėjo į parduotuvę su galimybių pasu. Tai yra 23,7 proc. netektys, tiek sumažėjo pirkėjų. Tai yra milžiniškos netektys. Prekyba veikia labai plonomis maržomis. Darbuotojų skaičius, užsakymai, plotai – viskas yra sustyguota tam tikram pirkėjų skaičiui ir tam tikroms apyvartoms. 2–3 proc. jau yra daug, o kai kalbame apie 20 proc., kas ketvirtą pirkėją... Toms parduotuvėms, kurios veikia su galimybių pasu, yra katastrofiška“, – teigė R. Vainienė.
Mes kalbame ir apie epidemiologiją, ir apie nevienodas konkurencijos sąlygas. Toks raišas, šlubas sprendimas turbūt nėra labai geras.
R. Vainienė aptarė, kokios dėl tokių pasikeitimų galimos grėsmės: „Yra du vektoriai. Vienas vektorius – tiekimo grandinė. Tai nuvilnija iki prekės tiekėjo, tai yra daugiausia greitai gendantys produktai, kurių negalima sandėliuoti, tai yra maisto produktų gamintojai ir perdirbėjai – iki jų nuvilnija tie sumažėję užsakymai. O kitas vektorius – darbuotojai. Dar nesakė, kad atleidinėja ar į prastovas išleidžia. Greičiausiai, atleidimas – kraštutinė priemonė, bet prastovos yra didelė tikimybė, nes tiek darbuotojų esant tokiems srautams, tokioms apyvartoms, tiesiog nereikia. Tada yra Darbo kodekse numatyta priemonė – prastova. Darbuotojams nelabai patinka prastovos. Tie, kurie jau ateina dirbti, jie labiau nori dirbti ir uždirbti, o ne būti prastovose“.
„Tam tikras padidėjimas tose parduotuvėse, kurios veikia be galimybių paso yra, bet tai yra tik 0,7 proc.“, – pridūrė ji.
„Dabar, kuomet yra parduotuvės, veikiančios su galimybių pasu, tai jose vienam pirkėjui tenka 23,2 kvadratiniai metrai. Jis turi didesnį plotą negu tie žmonės, kurie lankosi parduotuvėse, kurios veikia be galimybių paso, nes ten vienam žmogui tenka 9,6 kvadratiniai metrai“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė.
„Kiekvieną pirmadienį turime susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerija ir šiuos klausimus aptarsime, o mūsų pasiūlymas dėl 5 tūkst. kvadratinių metrų tikrai didelę problemos dalį eliminuotų, nes be galimybių paso galėtų veikti „hyper“ formato parduotuvės, kurios yra atskirai, ne prekybos centruose. Šitas pasiūlymas buvo kompromisinis pasiūlymas, kurį mes suderinome savo asociacijoje, kuri vienija ir maistu, ir ne maistu prekiaujančius prekybininkus. Manome, kad toks kompromisinis variantas šiuo metu būtų labai pagrįstas, nes dabar mes kalbame ir apie epidemiologiją, ir apie nevienodas konkurencijos sąlygas. Toks raišas, šlubas sprendimas turbūt nėra labai geras“, – kalbėjo ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...