Taip pat, anot ministro, Lietuva yra pasirengusi kalbėtis su Azijoje esančiomis rinkomis, kad šalies verslas išlaikytų savo pozicijas.

„Ekonomikos augimas prisideda prie mūsų gynybos finansavimo, dėl to mokesčių reforma turės būti derinama bendrame kontekste, kaip kitos dedamosios, taip pat ir muitų politika gali turėti įtaką mūsų ekonomikos augimui“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo L. Savickas.

„Manau, kad tai yra prasminga, logiška būtent to dialogo su verslo asociacijomis diskusijos dalis“, – pridūrė jis.

Kalbėsis su Azijos rinkomis

Pasak L. Savicko, Vašingtonui paskelbus apie naujus muitus, Lietuva gali dairytis ir į Azijos rinkas.

„Nors JAV ir toliau išlieka mūsų strategine partnere, kalbant apie mūsų ekonominius ryšius, akivaizdu, kad turime galvoti apie mūsų ekonominius interesus ir užtikrinti, kad verslai, šiandien kuriantys konkurencingus tarptautinius technologinius aukštos pridėtinės vertės produktus galėtų toliau išlikti savo pozicijose ir jas gerinti“, – kalbėjo ministras.

„Nėra kito recepto, kaip tik rasti rinkas, kur tai realizuoti. Esame pasiruošę kalbėtis ir su Pietų Korėja, ir su Japonija, ir su Singapūru, su visomis kitomis rinkomis, kur mūsų partneriai indikuoja. Pirmieji sąrašai jau paruošti ir ruošiame delegacijas“, – sakė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reaguodama į JAV sprendimą, ketvirtadienio naktį paskelbė, kad Vyriausybė padės nuo muitų nukentėsiančioms Lietuvos įmonėms, o pirminis paramos paketas sieks apie 20 mln. eurų.

L. Savickas pripažįsta, kad vien tik parama subsidijomis nėra tvarus remti rinką prarandantį verslą.

„Ieškome būdų, kaip šioms įmonėms padėti tvariai, o tvarus būdas yra iš tikrųjų ieškoti naujų rinkų. Nes tik pakeisti dingusią arba sumažėjusią rinką subsidijomis tai nėra tvarus ir ilgalaikis sprendimas, turime padėti tokiu būdu, kuris padėtų įmonei ilgai būti konkurencinga“, – kalbėjo jis.

Derybos – tikrasis kelias

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis teigė, kad Jungtinės Valstijos šalies lazerių pramonei yra trečia pagal dydį rinka, maždaug apie ketvirtis Lietuvos lazerių eksporto keliauja už Atlanto.

„Jeigu tie muitai bus įvesti, paveiks mūsų konkurencingumą, kiek mes galime parduoti. Taip pat gali paveikti ir atsakomosios priemonės, nes yra unikalių komponentų, kurie ateina iš Amerikos. Jeigu bus įvesti Europos Sąjungos muitai, jie taip pat paveiks mus“, – LRT sakė G. Račiukaitis.

Tačiau jis pažymi, kad kas liečia lazerių pramonę, pačiose Jungtinėse Valstijose niekada nebuvo vykdomos didelės gamybos, dauguma jos vyksta Azijoje. 

„Jeigu ten (JAV – BNS) yra dideli centrai, kurie kuria naujas technologijas, bet gamyba yra Azijoje, nemaža dalis mūsų produktų vis tiek eina universitetams, mokslo institucijoms. Šioje vietoje ne tarifų dalis, o nežinomybė su mokslo finansavimu Amerikoje užpjauna tas galimybes, kurias galime parduoti į tas rinkas“, – kalbėjo Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas.

Jis sako nespėjęs įvertinti tai, kokią pagalbą siūlo ministerija. 

„Bet mes su ministru jau seniai planuojame kai kuriuos vizitus. Azijos rinkos mums jau kelerius metus yra vienos iš pagrindinių, tai yra dalis, kai mes bėgame nuo mokslinės rinkos į pramonines. Toje vietoje ministerijos pagalba ir personalinė ministrų pagalba yra aktualios“, – teigė G. Račiukaitis.

Asociacijos vadovo nuomone, spręsti bręstantį JAV ir ES prekybos karą reikia derybų būdų, anot G. Račiukaičio, tai „tikrasis kelias“.

„Jeigu mes įsivesime muitus Amerikos prekėms, mums patiems pabrangs produktai be tik Amerikos rinkai, bet ir visoms kitoms rinkoms. Mes prarasime dalį rinkos vien dėl to, kad brangs mūsų produktai. Čia nėra tokio vienareikšmiško dalyko, kad būtų galima įvesti. Derėtis iš tikro reikėtų“, – sakė jis.

„Išsilaisvinimo diena“

Anksčiau ketvirtadienį L. Savickas sakė, kad JAV muitai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą per trejus–ketverius metus galėtų sumažinti apie 0,65 proc. punkto.

Ministerijos duomenimis, į JAV iš Lietuvos eksportuoja 1041 įmonė, daugiausiai aukštos pridėtinės vertės produktų, naftos gaminių ir baldų gamintojai, mineralų eksportuotojai.

Pasak jos, apie 100 Lietuvos įmonių eksportas į JAV sudaro daugiau nei pusę visos apyvartos.

Ekonomistai sako, kad iš padidintų muitų Lietuvai būtų ir naudos, ir praradimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį paskelbė importą iš ES bendrai apmokestinantis 20 procentų muitu.

Jis neįvardijo, kokioms konkrečioms prekėms kokie konkretūs muitai bus taikomi.

Tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto ir pernai siekė 1,6 mlrd. eurų.

BNS rašė, jog Lietuvos bankas anksčiau skelbė, kad galimas prekybos karas tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES) Lietuvos ekonomikos augimą per ketverius metus sumažintų 0,33–1,3 procentinio punkto.

D. Trumpas trečiadienį paskelbė apie muitų įvedimą įvairioms pasaulio šalims ir pavadino tai „Išlaisvinimo diena“. Šiais sprendimais jis siekia sugrąžinti gamybą į Jungtines Valstijas.